Euras užmarinavo nekilnojamojo turto rinką

Konvertavus kainas, iš pirmo žvilgsnio gana patraukliai atrodo, kai kone pusę milijono kainavęs namas dabar kainuoja vos kiek daugiau nei 100 tūkstančių. Tačiau žmonės suvokia, kad tai tik iliuzija. Nors skaičiai ir kiti, realiai kaina nepasikeitė.

Prognozuojama, kad dar praėjusių metų pabaigoje prasidėjęs sąstingis NT rinkoje tęsis mažiausiai iki pavasario - tol, kol žmonės pripras prie naujos valiutos. O kas bus po to - ar kartosis kitų šalių scenarijus, kai įvedus eurą būsto kainos šiek tiek kilo, ar atvirkščiai - sumažėjus paklausai, mažės ir kainos, - niekas tikslaus atsakymo nežino.

Svarstoma, kad kur kas daugiau įtakos, nei pasikeitusi valiuta, gali turėti krizės kitose šalyse, kurios, be ekonominio poveikio, žmones veikia ir psichologiškai.

Kai kurie NT vystytojai pažymėjo, kad pernai būstą Klaipėdoje pirko ir Rusijos piliečiai, daugiausia - iš Kaliningrado srities, tačiau, nuvertėjus rubliui, tokių pirkėjų nebeliko.

Įtakos turėjo ir įvykiai Ukrainoje

Pasak bendrovės "Oberhaus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo Lino Juozaičio, paskutinį kartą šioks toks sujudimas NT rinkoje buvo pastebėtas praėjusį pavasarį. Potencialius pirkėjus sukrusti tuomet skatino kalbos apie galimą nekilnojamojo turto pabrangimą pasikeitus valiutai. Taip pat esą žmonės norėjo investuoti turimas santaupas.

"Rinkos atsigavimas buvo matomas praėjusių metų kovo, balandžio, gegužės mėnesiais. Paskui viskas nurimo. Gal tam įtakos turėjo ir karas Ukrainoje", - svarstė L. Juozaitis.

Pasak jo, tokia pat ramybė tvyro iki šiol ir, matyt, situacija dar kurį laiką nesikeis.

"Jau maždaug visą pusmetį stebime visišką štilį. Niekas nepasikeitė ir įvedus eurą. Dabar žmonės pratinasi prie naujos valiutos, stebi situaciją, bando susipažinti su rinka. Manau, kad porą mėnesių žmonės analizuos situaciją ir neskubės pirkti stambių pirkinių", - svarstė L. Juozaitis.

Pasak jo, kol kas jokių ženklų, kad įvedus eurą NT kainos pradės kilti, nėra.

"Kaip tik, esant tokiai situacijai, kokia yra dabar, atsiranda galimybė derėtis", - sakė "Oberhaus" atstovas.

Rinka neatitiko lūkesčių

Jam antrino ir NT valdymo bendrovės "Termionas" vadovė Indrė Valionienė. Pasak jos, rinka neatitiko lūkesčių ir prognozių prieš įvedant eurą - susidomėjimas būstu ženkliai sumažėjo paskutiniais 2014-ųjų mėnesiais.

"Nors kainos šiek tiek spėjo pakilti per pirmąjį 2014 metų pusmetį, vėliau, nesant pirkėjų, jos vėl koregavosi į mažesnę pusę. Galimybe įsigyti turtą labiau domėjosi užsienio piliečiai, kurie jau seniai yra euro zonoje, remdamiesi savo patirtimi, kai įvedus eurą būsto kainos kilo", - sakė I. Valionienė.

Jos nuomone, šiais metais rinkoje fiksuojamas vienas kitas paklausimas greičiau yra tęstinumas iš praėjusių metų, o ne naujas susidomėjimas.

"Be abejonės, sąstingiui turėjo ir turi įtakos krizės kaimyninėse šalyse, kurios, be ekonominio poveikio, dar turi ir stiprų psichologinį destabilizacinį poveikį. Tokiame kontekste sunku tikėtis kažko konkretaus", - sakė "Termiono" vadovė.

Apie kainų pokyčius nekalba

"Manau, kad pirmąjį šių metų ketvirtį NT rinkoje bus ramu, taip, kaip buvo Latvijoje ir Estijoje, kai buvo įvestas euras. O paskui vėl viskas stos į savo vėžes. Bet ar kainos didės, mažės ar liks tokios pačios, niekas negali pasakyti. Juk kainas diktuoja pati rinka, euro įvedimas vargiai ar turės didelės įtakos kainų pokyčiams. Mes, bent kol kas, nieko keisti nežadame", - kalbėjo individualių namų "Kalvių pakrantė" statytojų, bendrovės "Baltic Reserch" komercijos direktorius Romas Kvaselis.

Situaciją kol kas stebi ir apie jokius pokyčius nekalba ir Dragūnų kvartalo vystytojų - bendrovės "Pamario troba" direktorius Erdvilis Gerazimas.

Apžvelgdamas praėjusių metų situaciją, jis sakė fiksavęs rinkoje dvi nedideles bangeles.

"Metų pradžioje, vertinant pirkimus, buvo "kažkas tokio", paskui viskas aprimo, o rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais vėl stebėjome atsigavimą, nors ankstesniais metais kaip tik rugpjūtį būdavo visiškas štilis. Kiek bandėme dėlioti ankstesnių metų statistiką, tikėdamiesi pasikartojančių dėsningumų rinkoje, nieko neišėjo. Kiekvieni metai visiškai skirtingi ir dažnai net sunku suvokti, kas turi įtakos vienokiems ar kitokiems pirkėjų veiksmams", - kalbėjo E. Gerazimas.

Dragūnų kvartale statybos dar tebevyksta, bet jo vystytojai neskuba paleisti į rinką visų statomų butų. Esą reikia šiek tiek palaukti, kol žmonės pripras prie naujos valiutos.

"Mano nuomone, dabar 1-2 mėnesius žmonės apie stambesnius pirkinius net negalvos", - svarstė E. Gerazimas.

Kainas keičia patys pirkėjai

"Mes patys negalime daryti įtakos kainoms. Tai daro patys pirkėjai. Bent kol kas nematau jokių prielaidų, kad galėtų kas nors keistis šioje srityje. Konvertavome litus į eurus, ir tiek, o dėl to niekieno kišenėje pinigų juk nepadaugėjo", - sakė bendrovės "Bilukas" direktorius Andrius Vaišvila. Jo vadovaujama bendrovė stato daugiabučių namų kvartalą "Dangės vingis".

A. Vaišvilos teigimu, naujos statybos butų rinką užmarinavo įvesta tvarka, kad perkant NT už paskolą pirkėjas turi turėti sukaupęs 15 proc. pirkinio sumos.

"Įsivaizduokite - jei jauna šeima nori įsigyti naujos statybos butą, jai reikia turėti kišenėje 60-70 tūkst. litų. Išeitys dvi - arba važiuoti į užsienį užsidirbti, arba pirkti pigesnį senos statybos butą. Tikimės, kad centrinis bankas peržiūrės šią tvarką", - kalbėjo A. Vaišvila.

Mintyse tebeperka litais

"Negaliu sakyti, kad dabar visiškas štilis. Pirkėjai butais domisi ir dabar. Nors butų kainas konvertavome į eurus, daugelis vis dar skaičiuoja litais. Būna, kalbu su klientu telefonu ir girdžiu, kaip jo skaičiuotuvas tarška", - pasakojo "BIG būsto" atstovė Vilija Bujanauskienė.

Beje, ir ekonomistai, vadovaudamiesi kitų šalių patirtimi, svarsto, kad stambesnių prekių kainas, pavyzdžiui, automobilių, namų, net ir po kelerių metų pirkėjai mintyse vis dar vers į litus.

Vertindama praėjusius metus, V. Bujanauskienė minėjo, kad aktyviausia prekyba buvo praėjusį rudenį. Įdomu tai, kad didžioji dalis klientų butus pirko be paskolos - už turimas santaupas.

"Ko gero, 70 proc. pirkėjų neėmė paskolos iš banko. Beje, didžioji dalis rudeninių pirkėjų neslėpė, kad butą perka nuomai arba kaip investiciją", - 2014-ųjų tendencijas apžvelgė V. Bujanauskienė.

Kaip ir daugelis kitų kalbintų NT vystytojų atstovų, pašnekovė tikino, kad bent iki pavasario apie jokius kainų pokyčius "BIG būste" nekalbama.

Aktyviausia prekyba buvo praėjusį rudenį. Įdomu tai, kad didžioji dalis klientų butus pirko be paskolos - už turimas santaupas.

Vilija BUJANAUSKIENĖ, "BIG būsto" atstovė

Šiais metais rinkoje fiksuojamas vienas kitas paklausimas greičiau yra tęstinumas iš praėjusių metų, o ne naujas susidomėjimas.

Indrė VALIONIENĖ, bendrovės "Termionas" vadovė

Registrų centro informacija

2014 m. nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo apžvalga:
Praėjusiais metais NT rinkos aktyvumas, išskyrus teisiškai suvaržytus žemės pardavimus, toliau augo, o didmiesčiuose sudaryta sandorių dalis buvo didžiausia per pastaruosius dešimt metų.
2014 m. Lietuvos NT rinka užbaigė gana aktyviai. Paskutinį metų mėnesį pirkimo sandoriais perleista apie 10 tūkst. nekilnojamųjų daiktų. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, 2014 m. gruodį parduotų NT objektų skaičius 8,3 proc. viršijo lapkričio prekybos rezultatus, tačiau nė iš tolo neprilygo pernai balandį pasiektam prekybos pikui, kai buvo perleista beveik 12,8 tūkst. objektų.
Preliminariais duomenimis, per visus praėjusius metus pirkimo sandoriais Lietuvoje iš viso perleista 114 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų kartu sudėjus. Pernai parduotų objektų skaičius 7,5 proc. mažesnis už 2013 m. prekybos NT rezultatus. Pagrindinė šio skirtumo priežastis - dėl teisinių prekybos žemės ūkio paskirties žeme suvaržymų ir mažesnių valstybinės žemės pardavimų susitraukusi žemės rinka, kurioje pernai sklypų perleista 22 proc. mažiau nei 2013 m.
Kituose NT rinkos segmentuose pirkėjų aktyvumas pernai toliau augo. 2014 m. Lietuvoje parduota beveik 10 tūkst. individualių gyvenamųjų namų - maždaug 900 namų, arba 10,2 proc. daugiau nei užpernai. Pirkimo sandoriais perleistų butų skaičius, palyginus su 2013 m., pernai išaugo daugiau nei 3 400 vienetais (11,9 proc.) perkopdamas 32 000 butų ribą.
Daugiau nei trečdalis (32,9 proc.) viso pernai parduoto NT buvo įsigyta pagrindiniuose šalies didmiesčiuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje. Neproporcingai išaugusi didmiesčiuose įsigyto NT dalis reiškia, kad mažesniuose šalies rajonuose prekybos NT mastas išliko panašus kaip užpernai, o kai kur - sumažėjo. Ankstesniais metais didmiesčiams tekdavo vidutiniškai 28 proc. viso Lietuvoje nuperkamo nekilnojamojo turto. 2014 m. užfiksuota sandorių koncentracija didžiuosiuose miestuose - didžiausia per pastaruosius dešimt metų.

INFORMACIJA

"Ober-Haus" duomenimis, 2014 metų gruodį Panevėžyje ir Vilniuje butų kainos smuktelėjo atitinkamai 0,3 ir 0,1 proc., o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sumažėjo iki 529 Eur (1 827 Lt) ir 1 280 Eur (4 421 Lt). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir lapkritį - atitinkamai 940 Eur (3 247 Lt), 975 Eur (3 367 Lt) ir 558 Eur (1 925 Lt) už kvadratinį metrą.
Nors gruodį butų kainos smuktelėjo, tačiau metiniai butų kainų pokyčiai ir toliau visuose šalies didmiesčiuose išlieka teigiami: Vilniuje - 5,1 proc., Panevėžyje - 2,3, Klaipėdoje - 1,4, Šiauliuose - 1,1 ir Kaune - 1 proc.

 PROGNOZĖS. Nekilnojamojo turto vystytojai tikisi, kad Lietuvoje bus panašiai, kaip ir kaimyninėse šalyse po euro įvedimo - kai žmonės apsipras su nauja valiuta, būsto pirkimai vėl pajudės. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.