Didžiausią pavojų kelia antstatai

Praėjusį ketvirtadienį Rygoje įvykusi tragedija, kai neatlaikius pastato konstrukcijoms sugriuvo prekybos centras ir žuvo net 54 žmonės, sunerimti privertė ir mūsų šalies politikus. Nuodugniai tikrinami Lietuvos prekybos centrai ir masinės žmonių susibūrimo vietos. Kad klaidos pastatų statyboje nėra retas atvejis, pripažįsta ir statybų ekspertai.

Ties rizikos riba - požeminiai garažai

Prekybos centras Rygoje galėjo griūti visai ne dėl prastos pastato konstrukcijos. Taip teigia technikos mokslų daktaras, nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas Česlovas Ignatavičius.

„Pagrindinė priežastis gali būti ta, kad kažkas priėmė sprendimą ant tokios pastato konstrukcijos dar padaryti antstatą. Tam, kad būtų galima daryti antstatą, tai yra papildomai apkrauti pastatą, reikia atlikti labai nuodugnius tyrimus. Kad pastato dalis, esanti apačioje, tvirtai laikytų antstatą“, - aiškino ekspertas.

Pasak Č.Ignatavičiaus, specialistai, kurie projektavo minėto pastato Rygoje, kuris vėliau sugriuvo, pirmąją dalį, matyt, nebuvo numatę, kad ant pastato viršaus vėliau atsiras papildomų apkrovų.

„Aš pats gyvenu sostinėje, Karoliniškėse, ir prieš akis ant seno pastato matau statomą antrą ir trečią aukštus. Nemanau, kad ten yra viskas gerai ir vėliau neatsiras papildomų deformacijų. Išeina taip, kad skirtingose pastato vietose yra skirtingos apkrovos, tai yra pastatas sutrikdomas, - kalbėjo Č.Ignatavičius. - Čia tas pats kaip silpnam žmogui užkrauti sunkią kuprinę, jis bet kada gali palūžti.“

Č.Ignatavičius tikino, jog negalima atmesti tikimybės, kad ir Lietuvoje gali įvykti panašių tragedijų kaip ir Latvijoje.

„Ypač turiu omenyje požeminius garažus, kurie dažnai statomi be papildomų sutvirtinimų. Kai buvo projektuojama ir statoma sovietmečiu, konstrukcijos stiprumas buvo apskaičiuojamas su nemažais atsargos koeficientais, kitaip tariant, su dviguba atsarga. Tais laikais projektuotojas, siekdamas ramybės, dar pridėdavo atsargos koeficiento“, - pasakojo nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas.

Pasak Č.Ignatavičiaus, ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje - Kinijoje, Indijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje - panašių tragedijų, kai griūva pastatai, įvyksta.

„Kartais žmonės, siekdami pelno, rizikuoja. Tarkime, jeigu senas pastatas suprojektuotas ir padarytas su labai didele atsarga, tai užkrauna antstatus ir laiko, tačiau visko gali nutikti“, - teigė jis.

Kita naujųjų technologijų medalio pusė

Č.Ignatavičius tikino, jog kai pastatai buvo projektuojami rankiniu būdu, būdavo užtikrinamas tikslumas, be to, patys specialistai buvo kur kas geriau susipažinę su konstrukcijomis.

„O dabar, kai yra skaičiuojama kompiuteriais, elektroninėmis programomis, tai kartais konstruktorius gali nevisiškai išsamiai suprasti konstrukcijos darbą. Gali pasitaikyti rimtų klaidų, - sakė jis. - O tokių man tenka aptikti naujai pastatytuose pastatuose. Pavyzdžiui, Kaune vieną tokį garažą, esantį prie prekybinio pastato, mačiau. Ten buvo klaidų padaryta, tačiau vėliau tos klaidos buvo pataisytos.“

Pagrindinės nelaimių priežastys, anot Č.Ignatavičiaus, yra kokybės trūkumas.

„Apie 55 proc. defektų yra padaroma statant pastatą, apie 17 proc. defektų padaroma projektuojant ir apie 11 proc. - eksploatuojant pastatą. Pavojingiausi defektai gali būti padaryti tiek projektuojant, tiek statant, tiek eksploatuojant pastatus. Tiesa, tokie atvejai, kaip kad Rygoje nutiko, labai reti“, - tvirtino ekspertas.

Vidaus reikalų ministro pavedimą atitinkamoms tarnyboms patikrinti Lietuvos prekybos centrus ir masines žmonių susibūrimo vietas Č.Ignatavičius vertina teigiamai.

„Tokią iniciatyvą vertinu gerai. Juk kalbama apie žmonių gyvybes. Čia verta paminėti, kad pastatų fizinis stipris yra vienas pagrindinių reikalavimų statybos įstatymuose. Taigi projektuotojai privalo įvertinti pastatų apkrovas nuo sniego, vėjo, lietaus ir panašiai“, - sakė jis.

Kad minėta tragedija valstybes motyvuos dar labiau susirūpinti pastatų saugumu, Č.Ignatavičius teigė nė neabejojantis.

Jonas MINKEVIČIUS, architektas:

- Kas neigiamo būdinga šiuolaikinių pastatų statybai?

- Apskritai kalbant apie šiuolaikinių pastatų konstrukcijas, verta akcentuoti, jog vyrauja greita statyba. Visur taupoma, tačiau taupymas turi būti labai gerai apskaičiuotas. Konstrukcijų projektavimo normatyvai dabar yra labai derinami su ekonomiškumu, kad kuo pigiau atsieitų viskas, o šie dalykai balansuoja ties rizikos riba.

- Kokius svarbiausius aspektus projektuojant, montuojant ir eksploatuojant pastatus išskirtumėte?

- Turi būti įvertintas medžiagų, iš kurių daroma pastato konstrukcija, atsparumas, stiprumas ir t. t. Kitas dalykas, montavimas turi būti labai kruopščiai ir atsakingai padarytas. Visa tai priklauso nuo darbininkų kvalifikacijos, sąžinės. Gali būti viskas padaryta gerai, tačiau jei pastato eksploatacija netinkama, vėlgi gresia pavojus.

- O ką pasakytumėte apie mūsų šalies statybininkus?

- Jūs pasižiūrėkite, kokie darbininkai liko pas mus statybose. Geriausieji į užsienį išvažiavo. Statybų organizatoriai dejuoja, kad sunku gauti kvalifikuotų statybininkų. Kai žinai, kad yra tokių situacijų, jog montavimo darbus atlieka girti darbininkai, neatmesčiau tokios tikimybės, jog ir Lietuvoje tokių tragedijų kaip Latvijoje gali nutikti. Reikia griežčiau kontroliuoti statybvietėse dirbančiuosius.