Daugiabučių sienos byrėti gali dar ne kartą

Savivaldybėje vykusiame posėdyje diskutuota, ko dabar gali imtis Debreceno g. 74 namo gyventojai ir kaip nuo sienų byrėjimo apsaugoti kitus tokio paties tipo namus.

Posėdyje dalyvavusi minėto namo gyventoja Dalia Katkienė aiškino, kad gyventojai jau prieš keletą metų kreipėsi į namų valdas atkreipdami dėmesį į įtartinai besipučiančią sieną - esą jau tuomet buvo matyti, kad plytos atitrūkusios nuo sienos.

Kita namo gyventoja Larisa Jermolajeva tikino, kad šių metų rugpjūčio 6 dieną namų valdai įteikė laišką, parašytą namo gyventojų vardu su prašymu tvarkyti namo sieną. Tiesa, laiškas buvo be visų gyventojų parašų - jų tuomet nepavyko surinkti.

Namą administruojančios įmonės "Pempininkų būstas" atstovė Ramutė Čekienė teigė, jog rugsėjo pabaigoje nubyrėjus daliai sienos, buvo apžiūrėtos ir kitos namo sienos, pastebėta, kad dar vienoje jau matyti įtrūkimas. Tvirtinama, kad remontuoti tik fasadą neapsimoka - tai kainuos didelę sumą pinigų. R. Čekienės skaičiavimais, bendra fasado remonto suma gali siekti beveik 1 mln. 300 tūkst. litų.

"Praėjusių metų vasarą šaukėme namo gyventojų susirinkimą, siūlėme jiems renovuotis namą, tačiau iš 72 butų savininkų dalyvavo tik 31. Šių metų liepą kvietėme susirinkimą dėl šilumos mazgo atnaujinimo, susirinkime gyventojų nuomonės išsiskyrė, organizavome balsavimą raštu. 14 butų savininkų balsavo "už", 7 - "prieš", visi kiti nuomonės neišreiškė", - gyventojų abejingumu buvo nusivylusi R. Čekienė.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius sakė, kad reikia įvertinti esamą namo būklę, gauti ekspertų išvadas bei rekomendacijas ir tuomet planuoti, ko imtis.

Jis pabrėžė, kad su namais, kurių fasadą dengia raudonos plytos, yra problemų - jau anksčiau buvo atvejų, kai nubyrėdavo dalis apdailos mūro. Mieste yra 6 tokio tipo trylikaaukščiai namai bei kone visas kvartalas devynaukščių daugiabučių gyvenamųjų namų.

Specialistų teigimu, tokio tipo daugiaaukščiai aštuntajame dešimtmetyje projektuoti Vilniuje ir, pagal standartinį projektą, statyti visoje Lietuvoje, nors plytos yra netinkamos statyboms pajūryje. Dėl specifinio pajūrio klimato netinkamo tankio plytos drėksta, žiemą sušąla, o atšilus orams ima trupėti.

Tuo tarpu miesto Tarybos narys Vytautas Lupeika įsitikinęs, kad byrančios sienos yra katastrofa ir statybinis brokas, esą jos turėjo būti pritvirtintos dažniau nei kas 5 ar 7 plytų eilę.

"Tai statybinis brokas, plytos nulaužtos per siūles. Todėl gyventojai neturi mokėti. Reikia dabar šalia lieti pamatą ir mūryti naują sieną", - tvirtino V. Lupeika.

G. Pocius akcentavo, jog krenta ne namo siena, o apdailos mūras, tad jį būtų galima pamažu nuardyti, kad jis toliau nebyrėtų.

Kita miesto Tarybos narė architektė Ramunė Staševičiūtė įžvelgė ir namą administruojančios bendrovės kaltę - esą jei jau buvo pastebėti sienos įtrūkimai ar atšokusios plytos, administratorius turėjo imtis veiksmų: "Matyt, buvo pažeistos saugios eksploatacijos taisyklės".

Šiuo metu namą administruojančios įmonės pasamdyti ekspertai atlieka namo būklės ekspertizę, jos rezultatai turėtų būti gauti jau šią savaitę. Tuomet, pasak "Pempininkų būsto" atstovų, ir bus tariamasi, ką daryti, tačiau realiausia, kad gyventojams vėl bus siūloma dalyvauti renovacijos programoje.