Spaudoje ne kartą rašyta, jog konfliktai tarp viename daugiabučiame name gyvenančių asmenų dažnai kyla dėl noro renovuoti, remontuoti ar kitaip tvarkyti pastatą. Dažniausiai nutinka taip, jog gyventojams nusprendus renovuoti ar remontuoti namą, tam pasipriešina neišgalintys už tai susimokėti - pavyzdžiui, pensininkai. Šįkart į "Vakarų ekspresą" kreipėsi pensininkė, trokštanti, jog daugiabutis, kuriame ji gyvena, būtų suremontuotas, tačiau sulaukianti prieštaravimų iš kitų kaimynų.
Klaipėdietė Angelė gyvena Baltijos prospekto 67-ajame name, kuris statytas dar 1970 metais. Name įkurta bendrija.
"Buvome susirinkę. Pasitarėme, jog reikia namą tvarkyti, mat šis jau senas ir tai kelia daug problemų. Kadangi žmonės nebenori lįsti į skolas bankams, o didelėmis sumomis pinigų taip pat nesižarsto, nusprendėme, jog namą tvarkysime po truputį - susiremontavome stogą, dabar tvarkome balkonus, vėliau - laiptinių vidų ir t. t. Norėtume ir apšiltinti patį namą", - pasakojo moteris.
Nenori remontuoti
Didelė dalis balkonų šiame name jau sutvarkyta, tačiau ne visi. Kai kurių butų savininkai arba kategoriškai atsisako prisidėti prie masinio remonto, arba negali to padaryti, nes yra užsienyje. Poniai Angelei parūpo, ar yra koks būdas šiuos gyventojus vis dėlto priversti remontuoti sutartus dalykus. Juo labiau jog nusamdyta firma suteikia nuolaidą vienodai balkonus besitvarkantiems namo gyventojams.
"Įdomiausia, kad net kai kurie senoliai skolinasi pinigų, tvarkosi, nes žino, kad jei ne jiems, tai jų vaikams teks šiame name gyventi. O atsiranda tokių, beje, gana jaunų žmonių, verslininkų ir panašiai, kurie tiesiog piktybiškai atsisako tai daryti, nes jie, pavyzdžiui, butus nuomoja ir žiūri į juos tik kaip į verslą. Turi būti koks nors būdas tai pakeisti. Juk negali namo remontai nesusitariant vykti 20 metų", - nepasitenkinimą liejo daugiabučio gyventoja, prisimindama, jog bet kokie pokyčiai pasipriešinimo susilaukia nuolat.
"Čia gyvena pasenusi konservatyvi liaudis. Net beržo po langais neleidžia apgenėti - o juk jis mūsų buto langus beveik visiškai užstoja ir per audras šakos gali išdaužyti stiklus, - skundėsi Angelė. - Negi jie nesupranta, kad ir tokie seni balkonai - pavojus ne tik mums patiems, bet ir aplinkiniams, einantiems pro šalį? Juk jau yra buvę, kad balkonas tiesiog nukrito."
Gyventoja tikino suprantanti, jog yra žmonių, kurie galbūt neišgali savo lėšomis susitvarkyti balkonų, mat tai kainuoja apie 2 000 litų, tačiau moteriai labiausiai skaudu, jog į kalbas net nesileidžia kai kurie gyventojai, galintys tai padaryti. O kitur butai užimti nuomininkų, kurie net nesiruošia leisti savų pinigų svetimo gyvenamojo ploto patobulinimui.
Negali priversti
Namo administratorė Aldona Jurevičienė "Vakarų ekspresą" tikino, jog po truputį tvarkyti namą išties sutarta, tačiau, pavyzdžiui, balkonus žmonės remontuojasi iš savo lėšų, todėl priversti juos tai daryti niekas negali.
"Žinoma, žmonės, kurių balkonai jau avarinės būklės, tikrai turėtų susimąstyti, tačiau yra ir tokių, kurių balkonai įrengti visai tvarkingai, kodėl jiems reikėtų tai keisti?" - sakė administratorė.
Būdo priversti gyventojus ne savo noru remontuoti namo balkonus ar ką kitą nematė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio vyr. specialistas Skirmantas Adašiūnas.
"Pirmiausia, tokiems privalomiems darbams bendrija daugumos balsavimu turi priimti sprendimą ir jį teisiškai įtvirtinti. Tik tada visi savininkai privalo vykdyti numatytus darbus. Ginčus galima spręsti ir teisme. Tačiau jeigu nebuvo daugumos nuomonės, sprendimai nebuvo įtvirtinti dokumentais, o keli gyventojai tik apsitarė, jog galbūt reikėtų kažką daryti, niekas negali priversti nenorinčių žmonių tvarkytis balkonus ar ką panašaus", - teigė valdininkas.
Lygiai tą patį dienraščiui tvirtino ir VšĮ "Mano daugiabutis", konsultuojančios daugiabučių valdymo klausimais, atstovai. Pasak jų, jei dauguma nepritarė ir jokie sprendimai nebuvo patvirtinti dokumentais, kaltinti gyventojus, jog šie nesilaiko susitarimo, negalima.
"Niekas negali priversti ką nors keisti savo asmeninėse valdose. Nebent esant avarinei situacijai, o čia - tik namo būklės gerinimas. Juk ir atliekant renovaciją, kad ir su daliniu valstybės finansavimu, pirmiausia reikalinga sutinkančių gyventojų dauguma. Tik tada, visiems nusprendus darbus atlikti, pavieniai to nepageidaujantys gyventojai teisiškai nebegali atsisakyti. Šiuo atveju jokių teisinių sprendimų padaryta nebuvo, todėl kažko reikalauti tiesiog beprasmiška", - teigė konsultantai.

Rašyti komentarą