Pataisa, reglamentuojanti apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, ir siūlanti stiprinti įsiskolinusių asmenų turto apsaugą, Seimo posėdžių sekretoriate buvo užregistruota 2009 m. gegužės 14 d. Ją užregistravo Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Kęstutis Daukšys, Vydas Gedvilas, Mečislovas Zasčiurinskas ir Vytautas Gapšys. Vėliau šios pataisos svarstymas buvo sustabdytas, nes bankų atstovai pažadėjo Seimo nariams, kad žmonės nebus iškeldinami iš paskutinio gyvenamojo būsto.
"Darbo partijos frakcijos susitikime su bankininkais ir bankų asociacijos vadovybe mums buvo pasakyta, kad tokios pataisos neturi prasmės, nes bankai neiškeldina žmonių iš paskutinio gyvenamojo būsto. Tačiau vėliau, paaiškėjus, kad bankų informacija neatitinka tikrovės, mes šią idėją atgaivinome", – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Gapšys.
Iškeldinimai už įsiskolinimus yra sena ir skausminga socialinė problema. Kartais žmonių įsiskolinimai siekia šimtus tūkstančių, o kartais užtenka kelių tūkstančių, kad žmonės netektų būsto. Šiuo metu išieškojimas pradedamas nuo 7 tūkst. Lt įsiskolinimo. Darbiečiai siūlė sumą, išieškomą iš fizinio asmens turto, padidinti dvigubai – iki 15 tūkst. Lt.
Projekto iniciatorius K. Daukšys siūlė nustatyti dviejų metų terminą, kad nebūtų išieškoma iš vienintelio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino įsiskolinusiems asmenims gyventi. Ši įstatymo nuostata galiotų ir atvejams, kai vienintelis butas ar gyvenamasis namas yra savanoriškai įkeistas imant kreditą iš banko ar kredito įstaigos ir kreditorius reikalauja vykdyti neginčijamus įsipareigojimus.
"Nuo šios Seimo kadencijos pradžios valdantieji lenkėsi bankams, kaip dideliems ponams. Konservatorių ir jų draugų dėka visa šalis tapo bankų įkaite. Mes norėjome palengvinti krizės prispaustų žmonių likimą ir suteikti jiems daugiau garantijų dėl savo ateities, tačiau valdantieji šią iniciatyvą sužlugdė ir aiškiai pademonstravo kur yra dabartinės Vyriausybės politikos prioritetai", – sakė K. Daukšys.
Rašyti komentarą