Būsto kainų lūkesčių rodiklis: dažniausia gyventojų nuomonė, kad kainos nesikeis

Palyginti su birželio mėnesio apklausos rezultatais, gyventojų, kurie per artimiausius 12 mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, padaugėjo 4 proc. punktais. Tačiau padaugėjo ir manančiųjų priešingai (1 proc. punktu). „Nors manančiųjų, kad kainos didės, yra daugiau negu manančiųjų priešingai, vis dėlto, remdamiesi rinkos duomenimis ir išsamesne apklausos rezultatų analize, manome, kad toks optimizmas ne visai pagrįstas“, – teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Tokios pat ir tuo pačiu metu atliktos apklausos Latvijoje rezultatai parodė, kad šios šalies gyventojai nusiteikę optimistiškiau: 39 proc. apklausos dalyvų rugsėjo mėnesį manė būsto kainas kilsiant, 12 proc. – krisiant, 31 proc. – išliksiant tokias pat. Latvijoje nuo birželio iki rugsėjo manančiųjų, kad kainos didės, padaugėjo 4 proc. punktais, kad mažės – sumažėjo 1 proc. punktu.

Labiausiai svyruoja manančiųjų skaičius, kad kainos didės

„Iš apklausos Lietuvoje rezultatų matyti, kad labiausiai svyruoja skaičius manančiųjų, kad kainos didės. Kovo mėnesį tokių buvo 39 proc., birželio – 28 proc., rugsėjo – vėl 32 procentai. Tai rodo, kad optimizmas dėl kainų didėjimo nėra tvarus. Kita vertus, manančiųjų, kad kainos kris, nors ir pamažu, bet nuosekliai, daugėjo: kovo mėnesį tokių buvo 20, birželį – 22, rugsėjį – 23 procentai“, – sako J. Varanauskienė.

Pasak ekspertės, palyginus anksčiau nustatytus Lietuvos gyventojų lūkesčius ir įvykusius rinkos kainų pokyčius, matyti, kad optimizmas, jei ir pasiteisino, tai tik iš dalies. Pavyzdžiui, Registrų centro duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį tik naujos statybos butų vidutinė rinkos kaina kiek ūgtelėjo. Senų butų, naujų ir senų namų vidutinė rinkos kaina sumažėjo. Vilniaus mieste vidutinė perkamo ar parduodamo būsto kaina per pusmetį beveik nekito, o likusioje Lietuvos dalyje mažėjo. UAB „Oberhaus nekilnojamasis turtas“ skelbiamas penkių didžiųjų Lietuvos miestų butų kainų indeksas rodo panašias tendencijas: nuo metų pradžios iki rugpjūčio mėnesio indekso vertė sumažėjo.  

Jaunesni gyventojai dažniau mano, kad būsto kainos kils, vyresnių gyventojų prognozės kiek atsargesnės

SEB banko ekspertė pastebi, kad apklausos rezultatai rodo tai, kad Lietuvoje galimų pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiai prieštaringi. „Išsamesnė atsakymų į klausimą, kaip kis nekilnojamojo turto kainos ateityje, analizė parodė, kad jauni žmonės (24–29 m.), kurie, tikėtina, būsto dar neturi ir norėtų jį įsigyti, dažniau mano, kad kainos kris (30 proc.), palyginti su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tarp 30–49 metų. amžiaus respondentų manančiųjų, kad kainos kris, buvo 25 proc., 50–64 metų – 26 proc., 65–74 metų – 17 procentų. Ir atvirkščiai – manančiųjų, kad kainos didės, tarp jaunų respondentų buvo mažiausiai, t. y. 28 proc., tarp vyresnių – 34, 35 ir 32 proc. (atitinkamai pagal pirmiau išvardytas amžiaus grupes). Galime įžvelgti, kad žmonėms atrodo, jog bus taip, kaip jie norėtų, kad būtų. Tuo galima paaiškinti, kodėl kainos mažėja, nors didelė gyventojų dalis tikisi, kad jos didės: iliuzijomis, o ne realiomis prielaidomis pagrįsti lūkesčiai neretai būna pasmerkti neišsipildyti“, – sako J. Varanauskienė.  

„Pastaruoju metu, kai galimų pardavėjų yra daugiau negu mokių pirkėjų, kainas dažniau diktuoja pastarieji. Prielaidų optimizmui nėra daug: vidutinis darbo užmokestis auga lėčiau negu vartojimo prekių ir paslaugų kainos, nedarbas vis dar išlieka didelis ir, nors paskolų palūkanos rekordiškai mažos, tačiau kitos skolinimosi sąlygos (būtinas pajamų dydis, sukaupta pradinė įmoka) ir išlikęs nerimas dėl ateities neskatina įsigyti būsto skolon“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė. 

Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2012 metų rugsėjo 16–28 dienomis. Iš viso apklausti 1028 15―74 metų Lietuvos gyventojai iš 100 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.