Kad mieste pilna apleistų pastatų - faktas, dar kartą bus tikslinamas jų sąrašas, o rudenį pirmosios griuvenos bus nušluotos nuo žemės paviršiaus. Griauti daugiau trukdo riboti finansai, sudėtingos procedūros ir nesugaunami savininkai.
Klaipėdos savivaldybė gavo protokolinį miesto tarybos politikų pavedimą sudaryti baigtinį apleistų pastatų uostamiestyje sąrašą ir pasiūlė atlikti galimybių studiją, tačiau valdininkai vietoj jos pasirinko kitą variantą.
"Daug žinome, tačiau gali būti, kad pastebėjome ne viską, todėl prašome miestiečių pranešti apie galimai apleistus pastatus. Reaguosime - vyksime į vietą ir pagal įvairius kriterijus nustatysime, ar įtraukti statinius į neprižiūrimų sąrašą", - sakė Statinių priežiūros poskyrio vedėja Galina Čichun.
Šiuo metu apleisti pastatai mieste suskirstyti į tris kategorijas. Pirmasis sąrašas - bendras, į jį įtraukti 89 nenaudojami, neprižiūrimi ir apleisti pastatai. Antrajame - 39 statiniai, kurių savininkai apmokestinti Nekilnojamojo turto mokesčiu. Trečiajame - 26 labai prastos būklės pastatai, dauguma iš jų avarinės būklės ir neturi šeimininkų. 5-6 į šį sąrašą įtraukti pastatai jau šį rudenį turėtų būti nugriauti, iki šių veiksmų dar privaloma atlikti kelias privalomas biurokratines procedūras.
Teigiama, kad pirmiausiai bus pašalinti savivaldybei priklausantys, šeimininkų neturintys ir menkaverčiai statiniai, pavyzdžiui, apleisti sandėliukai, taip pat tie, su kurių savininkais susitarta, o nugriovimas neturėtų teisinių pasekmių savivaldybei. Šiemet daugiau pastatų negriauti nuspręsta todėl, kad procedūros yra gana sudėtingos ir brangios.
Jau dabar ruošiamasi skelbti konkursą, kurio metu bus parinkti griovėjai. Darbai gali nemažai kainuoti - nugriauti tokį statinį, kaip Pušyno gatvėje esančią buvusią biblioteką atsieitų 30-60 tūkst., o didesnių gabaritų (pavyzdys - buvusi "Vydūno" mokykla) pastato griovimui prireiktų žymiai daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, 1-1,2 mln. litų.
"Nemažą kainos dalį sudaro mokesčiai, susiję su mokesčiais už atliekas. Nors, mano manymu, tai turėtų būti statybininkų verslo klausimas, kur panaudoti plytas, tinką, čerpes bei kitas antrines žaliavas", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Per praėjusius metus mieste patikrinus negyvenamus pastatus, 13 iš jų nustatyti teisės aktų pažeidimai, savininkams įteikti reikalavimai pašalinti juos, bet tai, ką turėjo atlikti, padarė tik trys šeimininkai - jie ir toliau išlieka didžiausiu galvos skausmu valdininkams, dažniausiai jų surasti nepavyksta.
Pavyzdžiui, prekybos paviljono P. Lideikio gatvėje 1A savininką Anatolijų Zmitruchiną paprašyta atvesdinti policijos, tačiau ir pareigūnai vyro nerado. Na, o dėl Naujojoje Uosto gatvėje 5A esančio apleisto pastato savininko Oleg Ermak paieškos savivaldybė kreipsis net į Baltarusijos ambasadą.
Pernai savininkams skirtos dvi baudos už statinių nepriežiūrą, vienas iš jų turėjo sumokėti 1000, kitas - 200 litų. Šiais metais simboline 10 litų bauda nubausta Sportininkų gatvės pradžioje esančio kiosko savininkė. Švelniausia bausmė jai skirta todėl, kad sniego neatlaikęs ir sugriuvęs statinys bei jo teritorija buvo skubiai sutvarkyti.
"Valstybė turėtų keisti požiūrį į statinių priežiūrą, nes dabar kai kurie apleistų pastatų savininkai tyčiojasi iš mūsų pagal įstatymus, remdamiesi nuosavybės teisės aktais", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Kaip pavyzdį ji paminėjo "Baltijos" kino teatro savininką, su kuris apskundė savivaldybę Aukščiausiajam teismui už tai, kad ši skyrė jam 3 tūkst. litų baudą už pastato nepriežiūrą, nors turėtų išmontuoti buvusio kino teatro sienas - šiems darbams jau yra išduoti visi reikiami leidimai. Todėl priversti jį veikti taip pat bus bandoma teismo keliu, kad šis savininką įpareigotų.
"Pažiūrėsime, kokia bus teismų praktika", - sakė administracijos direktorė.
Miestiečiai, manantys, jog jų kaimynystėje ar kitur yra pro valdininkų akis praslydę apleisti pastatai, jų adresus prašome pranešti telefonu (8-46) 396 072 arba elektroniniu paštu [email protected].
Rašyti komentarą