Su Lietuvoje įsigytu brūkšniniu kodu galima prekiauti visame pasaulyje

„GS1 brūkšniniai kodai ir visuotiniai prekių numeriai yra būtini, norint prekiauti daugelyje internetinių ir tradicinių prekybos vietų, pavyzdžiui,  „Amazon“, „eBay“, „Alibaba“, „Google“, „Carrefour“, „Tesco“ ir „Walmart“ bei kitose“, – sako Indrė Lasionienė, organizacijos „GS1 Lithuania“ projektų vadovė.

Ji portalui Alfa.lt pasakojo, kaip Lietuvoje ar emigracijoje gyvenantys įmonių savininkai ir smulkūs gamintojai gali gauti brūkšninį kodą, kiek kainuoja GS1 sistemos paslaugos bei kokių verslo galimybių atveria.

Pasak I. Lasionienės, brūkšninis kodas reikalingas praktiškai visiems, norintiems parduoti savo prekes parduotuvėse ar internete. Be brūkšninio kodo tai padaryti jau darosi sunku, kadangi dauguma įmonių savo parduodamų prekių apskaitą vykdo automatizuotai – nuskaito ant pakuočių esančius brūkšninius kodus.

Tačiau „GS1 Lithuania“ projektų vadovė pabrėžė, jog įsigyti brūkšninį kodą kaip tam tikrą prekę galimybės nėra. Brūkšninis kodas naudojamas kitu principu, primenančiu abonentinį mokestį už mobiliųjų telefonų operatoriaus paslaugas.

„Pasirašius sutartį su „GS1 Lithuania“, GS1 sistemos naudotojui suteikiamas pasaulinis GS1 kompanijos prefiksas (GCP), skirtas sudaryti kodus prekėms, logistiniams vienetams, lokacijoms ir t. t., – aiškino I. Jasionienė. – Kam to reikia? Ogi tam, kad būtų užtikrintas kiekvieno kodo unikalumas pasauliniu mastu. Tarkime, ūkininkas sumanė parduoti savo pagamintą sūrį internetu.

Kad galėtų prekiauti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, jam reikia brūkšninio kodo. Ir su Lietuvoje įsigytu kodu jis gali tai daryti – būti tikras, kad šis kodas nesusidubliuos su jokiu kitu pasaulyje parduodamu produktu.“

Taip pat, anot pašnekovės, galima atsekti, kas registravo kodą. Tai dažniausiai produkto prekės ženklo savininkas: ūkininkas, individualus gamintojas ar įmonė. 

– Prašome patikslinti: nusipirkti konkrečios prekės brūkšninį kodą nepakanka, reikia jį palaikyti ir už tai mokėti metinį ar mėnesinį mokestį? – Alfa.lt klausė I. Lasionienės.

– Taip, kol prekė su brūkšniniu kodu yra rinkoje, tol turi būti naudojamas gamintojui suteikiamas visuotinis prekių numeris. Įmonė kartą per metus moka metinį palaikymo mokestį. Kai nutraukia produktų gamybą, keičia veiklą ar užsidaro, šis gamintojo numeris grįžta į sistemą.

– Šiuo metu internete veikia daugelis parduotuvių, prekiaujančių amatininkų gaminamais papuošalais, namų apyvokos reikmenimis ir kitais dirbiniais. Lietuvis gali įsigyti Amerikoje ar Indijoje rankomis pagamintą daiktą, o Azijos gyventojas – Lietuvoje išdrožtą medinį šaukštą ar austą lino juostą. Ar šioms prekėms taip pat būtinas brūkšninis kodas?

– Iš tikrųjų Lietuvoje ir kitose šalyse labai padaugėjo individualių asmenų, menininkų ir amatininkų, kurie tampa GS1 standartų naudotojais, pradeda savo produkciją ženklinti brūkšniniais kodais, nes GS1 brūkšniniai kodai ir visuotiniai prekių numeriai (angl. „Global Trade Item Numbers“ – GTIN) yra privalomi norint prekiauti daugelyje internetinių ir tradicinių prekybos vietų, pavyzdžiui, „Amazon“, „eBay“, „Alibaba“, „Google“, „Carrefour“, „Tesco“ ir „Walmart“ bei kt.

– Ar brūkšninis kodas nurodo šalį, kurioje produktas yra pagamintas?

– Tai gana paplitęs klaidingas įsitikinimas. Iš tikrųjų įmonė ar individualia veikla užsiimantis asmuo gali kreiptis į bet kurią 114-oje valstybių veikiančios tarptautinės organizacijos GS1 AISBL atstovybę, o jeigu jos šalyje nėra – į centrinį GS1 biurą Briuselyje.

Lietuvos įmonė nebūtinai privalo kreiptis į GS1 padalinį Lietuvoje, gali pasirinkti tą šalį, kurioje sąlygos yra priimtiniausios. Juk skiriasi valstybių pragyvenimo lygis, taip pat ir jose teikiamų paslaugų kainos ar papildomų paslaugų spektras.

Mes sulaukiame nemažai įmonių savininkų ir individualia veikla užsiimančių asmenų, gyvenančių Airijoje, Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Mūsų emigrantai tiesiog jungiasi prie GS1 sistemos Lietuvoje.

Konkrečioje šalyje išduodamas brūkšninis kodas prasideda tos šalies prefiksu. Vartotojai kartais klaidingai mano, kad šis prefiksas (pirmieji skaičiai) nurodo, kurioje šalyje prekė pagaminta. Tai neteisingas įsitikinimas – prefiksas rodo, kurioje šalyje išduotas brūkšninis kodas, o prekė gali būti gaminama bet kur pasaulyje.

– „GS1 Lithuania“ yra tarptautinės GS1 AISBL asociacijos narė ir GS1 sistemos įgaliota administratorė Lietuvoje. Taigi, Lietuvos gamintojams, norintiems ženklinti savo produkciją brūkšniniais kodais ir tapti GS1 sistemos naudotojais, paprasčiausia būtų kreiptis į „GS1 Lithuania“. Kaip tai geriausia padaryti?

– Užtenka mums parašyti elektroninį laišką ir mes išsiunčiame elektroninius blankus arba juos užpildyti galima mūsų interneto svetainėje.

Pasirašius šiuos dokumentus pradedama registracijos procedūra: įmonei išrašoma išankstinio apmokėjimo sąskaita; sumokėjus prisijungimo mokestį, registracija sistemoje patvirtinama; įmonei suteikiami prisijungimo duomenys, reikalingi generuoti produktų logistikos vienetų kodus, bei galimybė naudotis logistikos etikečių spausdinimo įrankiu; taip pat įmonė gauna lokacijos numerį (GLN), kurį gali naudoti elektroniniuose duomenų mainuose; suteikiama galimybė dalyvauti „GS1 Lithuania“ mokymuose.

– Per kiek laiko nuo kreipimosi klientas gali tikėtis pasirašyti sutartį ir pradėti naudoti suteiktą brūkšninį kodą?

– Greičiausiai procedūra užtruko dvi valandas, kai įmonės atstovai atvežė į „GS1 Lithuania“ būstinę dokumentus, vietoje internetu atliko mokėjimus, gavo prisijungimo duomenis ir iš karto pradėjo naudotis GS1 sistema.

– Kiek Lietuvoje yra GS1 sistemos naudotojų ir kiek per metus kreipiasi naujų?

– Aktyvių naudotojų yra daugiau kaip 2 tūkst., per metus kreipiasi apie 200 įmonių, o 60–80 įmonių nuo sistemos atsijungia.

Beje, tarp „GS1 Lithuania“ naudotojų – ne tik vadinamieji standartiniai maisto produktų, drabužių gamintojai. Yra daugybė baldus tiek vidaus, tiek eksporto rinkai tiekiančių įmonių.

GS1 brūkšniniais kodais naudojasi Giraitės ginkluotės gamykla. Smulkūs gamintojai, individualia veikla užsiimantys menininkai, ūkininkai naudodami brūkšninius kodus gali savo produkcija prekiauti ne tik kuriame nors Lietuvos miesto turguje ar nedidelėje parduotuvėlėje, bet ir didžiuosiuose prekybos tinkluose.

Lietuvos dizaineriai, mažieji kvapių produktų gamintojai, naudodamiesi GS1 sistema, plečia pardavimo rinką specializuotose užsienio rinkų parduotuvėse ar internete, neapsiribodami Lietuva.

– Kokia yra prisijungimo prie GS1 sistemos ir metinio palaikymo kaina? Ar taikomos nuolaidos smulkiajam verslui, pagal individualios veiklos pažymas dirbantiems amatininkams?

– „GS1 Lithuania“ taiko socialiai atsakingą kainodarą. Visos įmonės pagal savo dydį (kriterijus yra kalendorinių metų apyvarta) sugrupuotos į tam tikrą skalę. Mažieji moka mažiau, didieji – daugiau.

Tai logiška, nes smulkių įmonių ar pagal individualios veiklos pažymą dirbančių gyventojų verslo pradžia dažniausiai yra nelengva, patiriama įvairių išlaidų. O didelei įmonei, daugelį metų veikiančai rinkoje ir tiekiančiai didžiulį kiekį produkcijos, mokėti didesnį palaikymo mokestį paprasčiau.

Kita vertus, kai maža įmonė auga, ji turi daugiau prisidėti prie GS1 sistemos palaikymo. Su sunkumais susiduriančiai ir veiklą siaurinančiai įmonei mokestis atitinkamai mažėja.

– Ar įmanoma apskaičiuoti finansinę grąžą gamintojų, pradėjusių naudoti brūkšninius kodus?

– Tai sudėtinga. Kita vertus, „GS1 Lithuania“ įkainiai, net lyginant su kaimyninėmis šalims, yra nedideli. Ūkininkas ar bitininkas, kurio metinė apyvarta nedidelė, turi galimybę prie sistemos prisijungti sumokėjęs 65 eurų prisijungimo mokestį ir vėliau kasmet mokėti 32,5 euro palaikymo mokestį.

– Ar matote Lietuvoje verslo sektorių, kurie šiuo metu nesinaudoja brūkšninių kodų teikiamais privalumais, tačiau prisijungę prie GS1 sistemos galėtų gauti apčiuopiamos naudos?

– Šiuo metu plačiai brūkšniniais kodais nesinaudoja, bet pamažu pradeda automobilių detalių gamintojai. Iki šiol dalis gamintojų naudojo individualias prekių ar detalių identifikavimo sistemas, tačiau tai komplikuoja tiekimą ir prekybą. Kadangi detalės keliauja ne tik į automobilių remonto dirbtuves, bet ir į parduotuves, kur kas patogiau šiuos produktus identifikuoti GS1 kodais.

Mūsų kodai naudojami ir taromatuose, kad sistema atpažintų gėrimų pakuotės gamintoją ar importuotoją. Pagal tai apskaičuojamas pakuočių perdirbimo mokestis.

Prekiauja peiliais, trikotažu, gintaru

Klaidas Šiuipys, „Amazon“ paskyrų administratorius ir konsultantas, Alfa.lt teigė, jog šioje tarptautinėje elektroninės prekybos platformoje prekiauja patys įvairiausi Lietuvos verslininkinkai – nuo žinomų didelių įmonių iki pavienių asmenų. Tarp jų yra ir gamintotų, ir tiekėjų.

„Lietuviai „Amazon“ pardavinėja įvairiausius produktus: nuo peilių iki apatinio trikotažo, taip pat dažnai mėgsta prekiauti gintaro gaminiais“, – sakė K. Šiuipys.

Ne visų, pradėjusių bendradarbiauti su pasauline elektroninės komercijos ir debesų kompiuterijos bendrove, lūkesčiai patenkinami. „Yra tokių prekybininkų, kurie žino, ką daro, tačiau daugumai vis dar trūksta žinių, nors neretai pavyksta prekiauti pelningai. Yra ir tokių, kurie ne vieną pusmetį prekiauja nepelningai, bet net nežino, kodėl“, – įspūdžiais apie lietuvių verslininkų prekybą „Amazon“ dalijosi K. Šiuipys.