Anot jo, po Latvijos sprendimo sumažinti akcizus stipriesiems gėrimams, Lietuvoje galiojantys visų kategorijų alkoholio tarifai bus aukštesni nei kaimyninėse Lenkijoje ar Latvijoje. Vienintelis alaus tarifas Latvijoje išlieka truputį didesnis nei Lietuvoje. Tuo tarpu vyno tarifas mūsų valstybėje jau yra net keturis kartus didesnis nei Lenkijoje.
„Jeigu nepradėsime mąstyti logiškai, turėsime dar vieną kritinį pasienį – jau dabar daug mūsų šalies gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją, po akcizų mažinimo tas pats pasikartos ir su Latvijos pasieniu. Ar mūsų valdžia tikrai nori atiduoti milijonines sumas užsienio valstybėms?“, – pranešime cituojamas V. Sutkus.
Praėjusių metų rudenį atliktame Vilniaus universiteto (VU) tyrime apie akcizų tarifų poveikį pasienio prekybai prognozuojama, kad dėl akcizų stipriesiems gėrimams didinimo Lietuva gali netekti 33–54 mln. eurų (akcizas, PVM, pelno marža). Didinant akcizus dar kartą, Lietuva vėlesniais metais gali netekti jau 51-78 mln. eurų.
Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido apie 400 mln. eurų.
„Lietuvos pozicija nereaguoti į akcizų alkoholiui mažinimą Baltijos šalyje ir tęsti izoliuotą politiką atneš nuostolius tiek Lietuvos verslui, tiek šalies biudžetui. Žmonės skaičiuoja savo pinigus ir vertina, kur jiems labiau apsimoka įsigyti alkoholio, maisto produktų ar statybos medžiagų.
Taigi norėdami, kad mūsų šalies verslas vystytųsi, turime tam sudaryti tinkamas sąlygas, t. y. adekvačiai reaguoti į kaimyninių šalių rinkos reguliavimo sprendimus ir, būtent šiuo atveju, pradėti mažinti akcizus alkoholiui Lietuvoje“, – teigia V. Sutkus.
Pasak LVK prezidento, nors viešojoje erdvėje daug kalbama apie įsiplieskusį akcizų karą tarp Estijos ir Latvijos, iš tiesų tokie greiti Estijos ir Latvijos sprendimai komunikuoja vieną svarbią žinutę – akcizų lygis Baltijos valstybėse jau buvo aiškiai per aukštas, neatitinkantis gyventojų pajamų, o dėl to suklestėjo pasienio prekyba, šešėlinis verslas.
Rašyti komentarą