VMI: iš užsienio gautas dovanas ir paramą grynaisiais būtina pagrįsti

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasibaigus mokestiniams ginčams įsiteisėjo sprendimai dėl Lietuvoje gyvenančių dviejų užsienio piliečių, kurie į Lietuvos biudžetą turės sumokėti papildomas gyventojų pajamų mokesčio (GPM), šio mokesčio delspinigių ir baudų sumas – per 30 tūkst. eurų. Iš Libano ir Kinijos kilę verslininkai savo verslus Lietuvoje finansavo iš neaiškios kilmės pajamų, kurios nebuvo deklaruotos ir mokesčiai nebuvo sumokėti, todėl VMI jas apmokestino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), priėmęs neskundžiamas nutartis bylose, VMI sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais.

Mokesčių administratorius iš Libano kilusio ir Lietuvoje gyvenančio užsienio piliečio patikrinimo metu nustatė, kad jo šeimos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu oficialias pajamas viršijo 53 tūkst. eurų. Šių pajamų kilme VMI susidomėjo paaiškėjus, kad libanietis į savo įmonę, kuri užsiima greitosiomis paskolomis, yra įnešęs per 100 tūkst. grynaisiais. Jo teigimu, dar anksčiau jis buvo gavęs užsienyje gyvenančio tėvo finansinę paramą studijoms, tačiau to pagrįsti negalėjo. VMI savo ruožtu įrodė, kad pinigų, dėl kurių kilo ginčas, jis neturėjo. Iš neaiškių šaltinių gautos pajamos, kurias bandyta įrodyti vien tėvo liudijimu, buvo apmokestintos.

„Įrodinėjant pinigų grynaisiais gavimą pavienių formalių įrodymų, pvz. rašytinių ar notarinių sutarčių, nepakanka – yra vertinama faktinių aplinkybių visuma, t. y., ar pajamos buvo realiai gautos. Pajamų kilmės nepagrindus juridinę galią turinčiais dokumentais bei realiu gavimu, šios pajamos, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, apmokestinamos“, - teigia VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė ir pabrėžia, kad mokesčių mokėtojui to nepadarius įstatymo nustatyta tvarka ir terminais valstybės biudžetui yra padaroma žala.

Į panašią kaip pirmoji situaciją pateko ir Lietuvoje gyvenantis kinų tautybės verslininkas: finansavo nuostolingą sutuoktinės įmonę, o pasidomėjus pinigų kilme paaiškėjo, kad tai - oficialiai nedeklaruotos šeimos pajamos. VMI nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu sutuoktiniai įvairioms reikmėms, taip pat ir įmonės veiklai finansuoti išleido 58 tūkst. eurų daugiau, nei turėjo oficialių pajamų. Kaip šių pajamų šaltinį verslininkas nurodė iš giminių Kinijoje gautą paramą pinigais, tačiau sakė, kad jokių tai pagrindžiančių dokumentų ar įrodymų neturi. Pinigus grynaisiais dalimis į Lietuvą esą atveždavo atostogauti į Kiniją vykdavusi sutuoktinė.

Mokesčių administratorius įvertinęs tai, kad juridinę galią turinčių dokumentų apie pinigų dovanojimą užsienio pilietis nepateikė, nebuvo ir jokių kitų faktinių įrodymų apie pinigų perdavimą, apskaičiavo papildomai į biudžetą sumokėti GPM, delspinigius ir skyrė baudą. Po tokio sprendimo staiga radosi kitoks paaiškinimas, kad pinigų užsienio pilietis yra gavęs kaip vestuvinę tėvų dovaną. „Atsirado“ ir dovanojimo sutartis, nors anksčiau teigta, kad Kinijoje dovanojant pinigus giminaičiams nepriimta sandorius sudaryti raštu. LVAT, įvertinęs visas aplinkybes, dovanojimo sutartį pripažino formalia, sudaryta vien siekiant išvengti mokestinės prievolės ir paliko galioti VMI sprendimą.

VMI atkreipia dėmesį, kad LVAT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais ir šių pajamų nedeklaruodamas mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Gautas lėšas jis turi pagrįsti taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl jų realumo.

VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus informaciją galima perduoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat el. priemonėmis: pasinaudojus programėle „Pranešk“ arba užpildžius anketą VMI internetinėje svetainėje.