Valstybinio banko milijardą surijo „korona“

O Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė svarsto, jog idėją steigti valstybinį komercinį banką neabejotinai tenka atidėti nežinia kuriam laikui, nes tam reikalingą milijardą „suvalgys“ parama pandemijos žlugdomam verslui.

Parlamentarai, atstovaujantys valdančiajai koalicijai, neseniai įregistravo nutarimo projektą „Dėl valstybinio komercinio banko steigimo“. Tokio banko įsteigimo galimybes ir tikslingumą pavesta išnagrinėti specialistų grupei, atstovaujančiai įvairioms finansinėms institucijoms.

- Kokie būtų valstybinio komercinio banko steigimo pliusai ir minusai? - „Vakaro žinios“ kreipėsi į darbo grupės narę parlamentarę Rasą BUDBERGYTĘ.

- Toks bankas turėtų padėti mums išspręsti kai kuriuos iššūkius, su kuriais susiduria regionuose gyvenantys žmonės. Nuo jų yra nutolęs finansinių paslaugų prieinamumas. Ir, žinoma, investicijos į tokias rizikingas verslo plėtros sritis, kurių nenori finansuoti įprastine kreditavimo praktika užsiimantys komerciniai bankai. Tai būtų didžiausi pliusai.

Minusų, ko gero, yra daugiau negu pliusų. Minusas yra vadinamosios korporatyvinio valdymo praktikos stygius, nes mes prisimename ankstesnes patirtis, kada valstybiniai bankai nepademonstravo reikiamo brandumo lygio.

Šitą minusą akcentuoja visi - ir Lietuvos bankas, ir Finansų ministerija. Dėl to yra tam tikra rizika. Bet aš sakau, negi mes nieko taip ir nepasimokėme? Norint, kad valdymo kultūra būtų aukšta, reikia tiesiog mokėti žmonėms didelius atlyginimus. Kapitalo, kuris yra reikalingas, suma yra didelė.

Kalbama apie milijardą. Mūsų verslo ateitis yra susijusi su investicijomis į klimato kaitos projektų įgyvendinimą ir žiedinę ekonomiką. Tie verslo projektai rizikingi. Tas rizikos lygis yra toks didelis, kad jų nenorima finansuoti. Bet tą riziką valstybė vis tiek turės prisiimti. Tačiau tai gal nei pliusas, nei minusas, tiesiog - ypatumas.

- Kokias spėjote padaryti išvadas darbo grupėje?

- Iš to, kas dabar dėliojasi, yra akivaizdūs tokie dalykai. Vienas paketas - finansinių paslaugų prieinamumas žmonėms. Rinkome informaciją per visas savivaldybes. Žiūrėjome, kokias galimybes turi veikiantys bankai, „Perlo“ terminalai, kuriuose ne visada yra grynųjų pinigų.

Jeigu yra Lietuvos pašto mobilus paštininkas, negalima atsiskaityti kortelėmis. Kredito unijos, turinčios daugiau kaip šimtą aptarnavimo taškų, negali nieko pasiūlyti, tik kažkokias paslaugas per elektroninę bankininkystę.

Tačiau problema - senstančiai visuomenei elektroninė bankininkystė neprieinama. Vietų, kur galima atsiskaityti tik grynais pinigais, per visą respubliką yra daug. Mes neturime galiojančio draudimo atsiskaityti grynaisiais įstatymo, todėl ir turgavietėse, ir ten, kur teikiamos smulkios paslaugos, nėra terminalų ir negali atsiskaityti jokia banko kortele. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms sunku.

Jeigu mes nutartume nesteigti valstybinio komercinio banko, Lietuvos paštas galėtų būti kaip tam tikra bazė, kurios pagrindu būtų galima galvoti, kaip gerinti tą prieinamumą.

Nagrinėjame, kiek kainuoja išgryninimas bankuose, paslaugos „Perlo“ terminaluose - visur yra kaina, kuri žmonėms, gaunantiems mažas pajamas, atrodo, švelniai pasakius, nepatraukliai.

Kitas paketas - verslo kreditavimas. Dabar bankai neslepia, kad jie yra priaugę tam tikrą ribą, kuri jiems nubrėžta pagal jų visus metodinius teisės aktus ir daugiau jie finansuoti nenori. Tai, ką turi, jiems yra pakankama, kad galėtų generuoti pelną. O visi projektai, kurie jiems atrodo sunkiau valdomi, turi daugiau rizikų.

Kalbėdama apie verslo kreditavimą, negaliu nepaminėti rimtos įstaigos „INVEGA“. Ji buvo įkurta beveik prieš 20 metų. Šiuo metu disponuoja 51 mln. eurų iš visokių europinių fondų ir nacionalinių lėšų, yra pritraukusi 134 mln. privačių investicijų lėšų. Teikia įvairias paslaugas verslui - ir garantijas, ir eksporto, ir paskolas.

Tačiau, kai pažiūrime, kur nusėda tos visos lėšos - virš 40 proc. - Vilnius ir Kaunas, dar Klaipėda.

O kiek procentų gauna likusios Lietuvos verslas, aišku, to nepakanka. Todėl dabar ieškome atsakymo, ką daryti - ar mes vystome „INVEGĄ“, ar plečiame pašto paslaugas, kad didėtų prieinamumas paprastiems žmonėms, ar steigiame valstybinį banką. Trys alternatyvos. Bet galutinio vaizdo, šiandien pasakyti negaliu.

- Vis baiminamasi, kad valstybiniam bankui būtų daroma politikų įtaka. Ar tai rimtas argumentas?

- Man tai nėra rimtas argumentas. O ar mūsų Lietuvos bankas yra priklausomas nuo politikų? Jeigu steigtume valstybinį komercinį banką, įstatyme reikia įtvirtinti didžiules nepriklausomumo garantijas, kad būtų jo priežiūra. O kad politikai darytų įtaką - manau, nepagrįstos baimės.

- Kodėl rutuliojant šią idėją ilgiau nei dešimtmetį, Seime atsirasdavo politikų, kurie ją marindavo. Koks galėjo būti jų interesas - negi skandinavų bankų gautos paskolos?

- Nemanyčiau, nes tokio suinteresuotumo aš nesu pastebėjusi. Tai daugiau nuogąstavimai. Mes turime galvoti apie pasekmes. Dažnas politikas neturi galimybės atlikti kaštų ir naudos analizės, kuri turėtų būti atlikta. Kadangi to padaryti iki šiol niekam nebuvo pavesta, politikai turėjo tam tikrų nuogąstavimų, o ne dėl to, kad turėjo pasiėmę paskolas. Tiesiog jie nežino tikslių atsakymų.

- Bet kodėl klausimas dėl politikų ir skandinavų bankų interesų sutapimo nuolat iškyla?

- Patys bankai čia nemato didelės grėsmes, jeigu ateis kitas bankas. Koncentracija rinkoje yra tikrai be galo didelė ir labai maža konkurencija. Ji nenormali, visi sutaria, kad reikia kažką daryti. Tiktai reikia, kad profesionalai gerai atliktų skaičiavimus. Paprastai skaičiai labiau įtikina. Tikiuosi, mes irgi pasielgsime nepopulistiškai.

- Ar nebuvo patogiausia apie tai kalbėti, kai skendo „Snoras“? Tai tikriausiai būtų kainavę mažiau nei milijardą. Tada jūs dirbote Europos Audito rūmuose, kaip iš ten atrodė ta galimybė?

- Matyt, buvo tokia galimybė. Buvo patogu, nes buvo visa infrastruktūra, bet kartu daug velniavos ir daug rizikų. Galvota, kad jų valstybė gali nesuvaldyti. Nesu mačiusi tokių skaičiavimų, todėl galiu tik spėlioti.

Labai sunku pasakyti būnant kitur. Vertinti praeitį visada yra lengviau, negu priimti sprendimus į ateitį, kurie yra sudėtingi. Todėl kaltinti nieko nenorėčiau.

- Ar ne argumentas priešintis, kad veikiantys bankai netektų dalies pelno, jeigu į valstybinį banką savo sąskaitas perkeltų valstybės institucijos, įmonės, arba gyventojai indėlius?

- Aišku, juos paveiktų. Bet nemanau, kad šitas bankas būtų toks paprastas. Mes turėtume galvoti, kad jis būtų labiau orientuotas, kaip pavyzdžiui, Vokietijoje: gerai funkcionuoja vadinamasis „Plėtros“ bankas, kuris teikia paskolas sudėtingiems plėtros projektams, aplinkosauginiams projektams, rizikingoms energetikos sritims.

Jeigu viena kita valstybės įmonė perneštų savo sąskaitas, nemanau, kad kitiems bankams būtų nuostolis. Jų pelningumas yra toks didelis, ypač kai jie ėmė perkėlinėti į elektroninę erdvę paslaugas... Manau, jie į tai žiūri ramiai. Tikriausiai jie yra labai pelningi ir žino, kaip optimizuoti savo kaštus.

- Milijardas - skamba įspūdingai...

- Taip, tai yra dideli pinigai. Mes teoriškai šnekame, kad reikia tai daryti. Bet neslėpsiu, situacija dėl koronaviruso tikrai paveiks mūsų ekonomiką. Artimiausiu metu bus teikiamas ekonominės raidos scenarijus. Ne paslaptis, kad prognozė blogesnė, nei tikėtasi anksčiau. Verslas sunerimęs.

Reikės jam padėti, reikės galvoti apie užimtumą. Ne pats geriausias metas galvoti, ar steigt valstybinį komercinį banką. Tačiau reikia atlikinėti namų darbus, skaičiuoti, analizuoti, nes krizė nesitęs visą laiką.

Siūlymai sulaukia pasipriešinimo

Nuo šių metų Lietuvoje veikiantys bankai moka jau nebe 15, o 20 proc. pelno mokestį. Kadangi mūsų šalyje veikiančių bankų pelningumas dvigubai didesnis nei vidutiniškai euro zonoje (2017 m. Lietuvoje veikiantys ir užsienio bankų filialai uždirbo 239,7 mln. Eur pelno, o 2018 m. - 357,9 mln. Eur), svarstant 2020-ųjų biudžetą buvo siūlymų apmokestinti bankų turtą.

Toks projektas - bankų turtą apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu, jeigu finansų rinkos dalyvio turto vertė viršija 300 mln. eurų - sulaukė aršaus bankininkų pasipriešinimo.

Todėl kaip alternatyva buvo svarstyta bankų pelno mokesčio tarifą didinti iki 22 proc., tačiau galiausiai tarifas padidintas 5 proc. - toks, koks yra Estijoje ir Latvijoje. 20 proc. pelno mokestis taikomas, jeigu banko pelnas didesnis nei 2 mln. eurų.