V. Vasiliauskas: baziniu scenarijumi ekonomika šiemet turėtų susitraukti 2 proc.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet pagrindinio scenarijaus atveju ekonomika smuks 2 proc. Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, pirmo pusmečio rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi.

„Didžiųjų pasaulio ekonomikų rodikliai rodo, kad antrasis ketvirtis buvo pats didžiausias susitraukimas, didžiausia duobė pasaulio ekonomikoje. (...) Mažiausias susitraukimas yra Airijoje (3,7 proc.), tuo metu Lietuvos susitraukimas yra maždaug 4 proc., kai kalbame apie antrąjį ketvirtį. Estijos susitraukimas 6,5 proc., Latvijos – 8,6 proc. Susitraukimas buvo vienas mažiausių ES“, – pirmadienį, pristatydamas naujausią ekonomikos apžvalgą, sakė V. Vasiliauskas.

Geresnei, nei tikėtasi, ekonomikos raidai pandemijos sukelto šoko metu įtakos turėjo santykinai mažesnis pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikos nuosmukis, dėl mažesnio viruso paplitimo netaikyti veiklos ribojimai apdirbamajai gamybai, palyginti nedaug paveikta darbo rinka ir greitai atsigavęs gyventojų vartojimas, mažesnė priklausomybė nuo turizmo sektoriaus.

Ekonomiką taip pat skatino papildomos viešųjų finansų, pinigų politikos ir reguliavimo priemonės.

„Svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų ekonominė situacija buvo tikrai nebloga. Mūsų eksporto rinkos pagrindinės užsienyje nėra tos, kurios buvo labiausiai paveiktos, bent jau ES. Tai taip pat prisidėjo prie geresnių skaičių“, – sakė V. Vasiliauskas. Lietuvos banko vertinimu, BVP kitąmet turėtų augti 3,1 proc.

Kalbėdamas apie darbo rinką, V. Vasiliauskas pabrėžė, kad ji siunčia prieštaringus signalus.

„Darbo rinkos padėtis pandemijos pradžioje akivaizdžiai blogėjo, nes augo tiek prarastų darbo vietų skaičius, tiek ir registruotų bedarbių skaičius. Koreliacija dėl registruotų bedarbių skaičiaus daugiau susijusi su parama. Tada kyla klausimas, ką žmonės veikė anksčiau, kur jie buvo, ar dirbo šešėlyje.

Darbo vietų didėjimas buvo dviejose srityse: IT, ryšių sektorius ir finansinės paslaugos. Didžiausią neigiamą įtaką darbo vietų požiūriu patyrė tos paslaugos, kurios tiesiogiai susijusios su apgyvendinimu, maitinimu, verslo aptarnavimu“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Lietuvos banko blogiausiu scenarijumi, šiemet BVP susitrauks 2,4 proc., o kitąmet neaugs. Palankiausiu scenarijumi šiemet ekonomika smuks 0,2 proc., o kitąmet augs 5 proc.

„Lietuvos eksportas šių metų pabaigoje rodys kritimą 3,8 proc. punktais, importas atitinkamai rodys susitraukimo skaičius“, – sakė jis, pridurdamas, kad maža užsienio paklausa ir didžiulis neapibrėžtumas ribos investicijų augimą.

Prognozuojama, kad pagrindinio scenarijaus atveju šiemet nedarbo lygis sieks 8,8 proc., vidutinis darbo užmokestis kils 6,8 proc.

Pagal pagrindinį scenarijų infliacija šiemet sieks 1 proc., o kitąmet – 1,2 proc. Didelę dalį infliacijos lemia vis dar brangstančios paslaugos, nors jų kainos kyla lėčiau.

„Vidutiniu laikotarpiu prognozė tokia, kad tikėtis kažkokio didesnio kainų augimo, matyt, būtų sudėtinga“, – sakė V. Vasiliauskas.

Biudžeto deficitas bus vienas didžiausių istorijoje

Lietuvos banko vertinimu, šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 proc. punktų, artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.

„Natūralu, kad, reaguojant į ekonomikos susitraukimą, viešieji finansai reagavo. Ir dabar taikomos įvairios pagalbos priemonės, o tai savaime susiję su valstybės skolos didėjimu. Šiuo metu turime didžiausią skolą. Bet tai yra natūrali situacija, atsižvelgiant į tai, kokios lėšos buvo numatytos skirti ir kokios lėšos buvo skirtos. (...) Skolinimasis, jo mastai tikrai dideli“, – teigė V. Vasiliauskas.

„Labai svarbu, kur tie pinigai paskui bus investuojami“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko valdybos pirmininko teigimu, svarbu turėti planą, kaip suvaldyti didėjančią valstybės skolą.

„Klausimas, ar pavyks suvaldyti valstybės skolos augimą, tai čia labai svarbu turėti planą, kaip planuojame išeiti iš dabartinės situacijos. Finansų ministras yra įvardinęs, kad tai yra didžiausias iššūkis, nes didėjanti skola mažina manevrų laisvę ateityje.

Kada skola artėja prie 50 proc. BVP, skirtumas nuo Mastrichto kriterijaus yra tik 10 proc. punktų, tai čia sunku nuspėti, kaip į tai ateityje sureaguos finansų rinkos. Todėl labai svarbu, kad išlaidos būtų nukreiptos į priemones, kurios skatintų ekonomikos augimą ateityje“, – sakė jis.

V. Vasiliausko nuomone, nereikėtų skubėti tvirtinant ekonomikos DNR plano priemones.

„Raginame labai atsakingai žiūrėti į priemones, kurios tvirtinamos DNR plane, nes, mūsų nuomone, greitis, skubėjimas, vertimasis per galvą nėra būtinybė. Geriau lėšas skirti projektams, kurie praėję kaštų ir naudos analizę, kurie gali sukurti pridėtinę vertę, orientuotą į ateitį“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Lukas Blekaitis (ELTA)