Startuoliai - tikra ir menama nauda

Ar minėtų šalių startuoliai tikrai yra naudingi Lietuvai ir nekelia saugumo ataskaitoje minimo pavojaus.

2018-ieji - rekordiniai metai

„Versli Lietuva“ - startuolių ekosistemos plėtros padalinys „Startup Lithuania“ - nuo 2017 m. kuruoja programos „Startup Visa“, atsakingos už verslo inovatyvumo, aukštųjų technologijų panaudojimo, verslo plėtros potencialo įvertinimą, įgyvendinimą.

„Siekiant apsisaugoti nuo naudos neduodančių projektų, kasmet yra vykdomas startuolio veiklos progreso įvertinimas. Nustačius, kad jo nėra, teisė tęsti veiklą nebesuteikiama ir pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimui startuolio kūrėjas privalo išvykti iš šalies.

Gavus teigiamą komisijos išvadą dėl veiklos progreso įvertinimo, iš naujo atliekama pilna Migracijos departamento asmens patikros procedūra ir tik tuo atveju, kai apie asmenį nėra gaunama neigiamos informacijos, gali būti vėl pratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje“, - teigė „Versli Lietuva“ atstovė Jolita Mažeikienė.

Įmonės duomenimis, nuo „Startup Visa“ programos pradžios, Lietuvoje savo veiklą įregistravo 28 užsienio startuoliai, 9 iš jų įmones įkūrė 2019 metais.

„Verslus į Lietuvą perkėlė startuoliai iš tokių šalių kaip Baltarusija, Ukraina, Rusija ar net JAV, Kanada, Pietų Korėja, Australija. 75 proc. visų Lietuvoje įsteigtų startuolių yra pelningi.

Pagal 2017 m. duomenis - vienas stabilias pajamas gavęs startuolis sugeneravo 1,7 mln. eurų pajamų ir uždirbo 200 tūkst. eurų pelno, o startuolių pelno mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą sudarė 2,8 mln. eurų.

2018 metais Lietuvos startuoliai pritraukė rekordinę investicijų sumą - 183 mln. eurų iš Lietuvos ir užsienio investuotojų“, - džiaugėsi pašnekovė.

Leidimai - tik po išsamios patikros

Migracijos departamento atstovų teigimu, kiekvienas, norintis gauti leidimą gyventi Lietuvoje užsienietis, įskaitant startuolius, yra nuodugniai patikrinamas.

„Departamentas kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Jos pateikia išvadas, ar užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Jeigu gaunama išvada, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės interesams, leidimas gyventi neišduodamas. Jeigu leidimas gyventi išduodamas ir tik vėliau paaiškėja, kad užsienietis užsiima priešiška valstybei veikla, jo turimas leidimas gyventi panaikinamas, o užsienietis įpareigojamas išvykti (o kartais - net ir išsiunčiamas) iš Lietuvos“, - rašoma pateiktame atsakyme.

Gražios ataskaitos be pridėtinės vertės

Nors tiesioginio pavojaus Lietuvai užsienio startuoliai kelti neturėtų, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis šiuo metu realizuojamas startuolių programas vertino skeptiškai.

„Startuolis yra ne kas kita, o tik pirmuosius žingsnius žengianti įmonė, tad labai sunku pasakyti, ar tikrai jos veikla bus sėkminga, ar ji sukurs darbo vietas. Kitas momentas - labai dažnai Lietuvoje užaugusi ir daugiau investicijų pritraukusi įmonė po metų kitų pabėga į palankesnės mokesčių aplinkos šalis.

Jeigu sistema veiktų taip, kad pavyktų šias, pelningai veikiančias, įmones išsaugoti, o jos kurtų naujas darbo vietas ir mokėtų didelius atlyginimus, viskas būtų gerai. Deja, praktika rodo, kad didžioji dalis likusių startuolių be valstybės pagalbos sunkiai išgyventų, tad pats savaime tikslas - tiesiog turėti jų kaip galima daugiau - nėra brandus“, - teigė pašnekovas.

Paklaustas, kas galėtų paskatinti startuolius likti Lietuvoje, V.Levickis nurodė, kad reikia peržiūrėti ir reformuoti pačią inovacijų sistemą.

„Negalima tobulinant vieną elementą, tikėtis, kad geriau ims veiki visa sistema. Startuoliams būtina efektyvesnė mokslinių parkų, agentūrų, tos pačios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pagalba.

Aktyvus „Verslios Lietuvos“ dalyvavimas šioje programoje išvis nėra prasmingas. Ji turėtų skatinti eksportą, tad keista, kai valstybinė institucija užsiima verslo skatinimu. Susidaro įspūdis, kad skelbdama „pasiekimus“, minėta įstaiga bando pridengti savo neveiklumą.

Jai reikėtų viešinti verslo plėtros rodiklius. Šioje srityje, tikėtina, nėra kuo pasigirti, todėl imituojama veikla kuriant startuolius. O tai, kad tokios įmonės dažnai neišgyvena nė pusmečio, niekam neberūpi“, - kritikos institucijoms negailėjo V.Levickis, atkreipęs dėmesį į tai, kad pasaulinė praktika rodo, jog per pirmus dvejus metus 90 proc. startuolių „miršta“.

Kitaip sakant, jeigu Lietuvoje per metus atsidarys 1000 startuolių, netrukus 900 iš jų užsidarys. Nors pradiniai skaičiai ir bus gražūs, apčiuopiamos praktinės naudos šaliai, darbdavių konfederacijos atstovo įsitikinimu, tai neduos.