„Mažos įmonės yra silpniausia ekonomikos grandis. Suteikus paslaugą ar pardavus prekę, neretai apmokėjimo reikia laukti mėnesiais, o mokesčiai valstybei, ypač PVM įsipareigojimai, atsiranda vos išrašius sąskaitą. Pinigų apskaitos principo taikymas įmonėms iki 2 000 000 eurų apyvartos suteiktų smulkioms įmonėms galimybę taupyti apyvartines lėšas, padidintų jų konkurencingumą ir derybines galias tiekiant paslaugas su ilgo termino atsiskaitymais“, – mano Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
Liberalai siūlo pinigų apskaitos principą taikyti maksimalų Europos Sąjungos leidžiamą 2 000 000 eurų apyvartą vykdančių įmonių apmokestinimui, vietoje dabartinio 30 000 eurų pajamų limito. Simono Gentvilo ir Kęstučio Glavecko registruotomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis taip pat siūloma 10 proc. surinkto pelno mokesčio įskaičiuoti į savivaldybių savarankiškus biudžetus.
„Dalies pelno mokesčio įskaitymas į savivaldybių biudžetus sukurtų tiesioginį savivaldybių suinteresuotumą verslo sąlygų gerinimu savivaldybėse. Tai ypač naudinga inovatyvių įmonių ir aukštos pridėtinės vertės startuolių ekosistemos plėtrai, nes itin našios ir pelningos įmonės dažnai turi sąlyginai mažai darbuotojų, todėl nėra savivaldybių dėmesio objektas. Be to, net ir nedidelis surinkto pelno mokesčio perskirstymas tarp valstybės ir savivaldybės paskatintų savivaldybes rūpintis ne tik darbo vietų steigimu, bet ir ilgalaikiu savivaldybės teritorijoje įsikūrusių įmonių rentabilumu ir klestėjimu. O mokesčių paskirstymą priartintų arčiau gyventojų“, – įsitikinęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, liberalas Kęstutis Glaveckas.
2020 m. biudžete numatyta surinkti 843,5 mln. eurų pelno mokesčio. Įskaičius 10 proc. pelno mokesčio į savivaldybių savarankiškus biudžetus, savivaldybės gautų 84,3 mln. eurų papildomų pajamų. Parlamentarų nuomone, reikšmingai išaugęs savivaldybių suinteresuotumas įmonių pelningumu, sukurtų geresnes verslo sąlygas, o tai ilguoju laikotarpiu lemtų didesnį pelno mokesčio mokėjimą.
Rašyti komentarą