S. Skvernelis: svarstysime, kaip padėti žiniasklaidai

Šią savaitę žiniasklaidos priemones vienijančios asociacijos kreipėsi į valdžią, akcentuojant, kad jau dabar galima kalbėti apie finansinius nuostolius, patiriamus šiame sektoriuje. Žiniasklaidos priemonių atstovai būgštauja, kad koronaviruso sukelti padariniai ekonomikai gali būti tiesiog nepakeliami nepriklausomos žiniasklaidos priemonėms.

„Mes gavome žiniasklaidos asociacijų kreipimąsi ir, matyt, netolimoje perspektyvoje susitiksime betarpiškai su asociacijų vadovais ir, kaip ir kiekvienai industrijos rūšiai, svarstysime paketą, kokiu būdu būtų galima padėti užtikrinti žiniasklaidos priemonių ir pačios žiniasklaidos veiklos tęstinumą“, – po Vyriausybės posėdžio teigė S. Skvernelis.

Antradienį poreikį padėti žiniasklaidos priemonėms akcentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda.

ELTA primena, kad, kilus koronaviruso grėsmei bei Lietuvai paskelbus visoje šalyje karantiną, žiniasklaidos priemones vienijančios asociacijos kreipiasi į Prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą, prašydamos atkreipti dėmesį į pandemijos įtaką nepriklausomai šalies žiniasklaidai.

Kreipimesi pabrėžiama, kad visuomenė šioje krizinėje situacijoje turi būti nuolatos informuojama, tačiau, karantinui tęsiantis ir nesulaukus valstybės pagalbos, žiniasklaidos funkcionavimas dėl patiriamų nuostolių gali būti praktiškai neįmanomas.

Valdžios institucijoms asociacijos siūlo apsvarstyti būdus, leisiančius prisidėti prie finansinių rizikų subalansavimo. Tarp pasiūlymų: ne mažiau kaip 4 mėnesių laikotarpiui atidėti mokesčių mokėjimą žiniasklaidos sektoriaus įmonėms; suteikti valstybės subsidiją darbo užmokesčiui; padidinti socialinės reklamos kiekį nacionalinėse, regioninėse ir vietinėse žiniasklaidos priemonėse; kompensuoti dalines periodinių leidinių spausdinimo išlaidas ir t. t.

Prognozuojama, kad bendras reklamos rinkos susitraukimas gali siekti apie 60 milijonų eurų per metus.

ELTA primena, kad Vyriausybė pirmadienį po pasitarimo pritarė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planui, kurį sudaro 2,5 mlrd. eurų.