Rucavos žmonės dėl euro nedžiūgauja

„Mūsų neklausė – neklaus ir jūsų“, –

pykčio strėles dėl euro įvedimo Europos Sąjungos link mėtė ketveriukė – Aivars Rasnač, Peters Multans ir Renata bei Viktoras Naumovai, liepojiškiai, sakė atvykę į giminaičio laidotuves.

Vienas kitą pertardami, jie vis kaltino ES bendriją: „Argi senoji Europa nedaro su naujosiomis šalimis to, ką nori? Latvijoje uždarė cukraus fabrikus vien tam, kad klestėtų fabrikai Danijoje – kiek žmonių per tai neteko darbo. Dabar įvedė eurą: politikams gal nuo jo ir geriau, bet ne paprastiems žmonėms. Kainos pakilo apie 10 proc. Aišku – ne iškarto, o palaipsniui, prekybininkai dar iki euro įvedimo pradėjo kelti kainas. O iš ko gi atsipirks kaštai, susiję su kasos aparatų programų pakeitimu, dokumentų sutvarkymu?“

R. Naumova sakė, jog parduotuvėse kainas dar skaičiuoja centais, bet Liepojos turguje kainos apvalinamos eurais: už tai, kas anksčiau kainavo 1 latą, kuris prilygo 5 litams, dabar jie moka 2 eurus, arba 7 litus.

„Žmonėms iš pradžių psichologiškai buvo lyg ir lengviau, nes, latus pavertus eurais, gavome daugiau pinigų. Bet tai – tik akių dūmimas. Anksčiau turėdamas 5 - 7 latus (25 – 35 Lt) parduotuvėje dar galėdavai šio to nusipirkti. O dabar įeini, įsimeti duonos, pieno, tie eurai iš piniginės ir išgaruoja“, – kalbėjo moteris.

A.Rasnač pridūrė, kad latviai buvo taip pripratę prie savų pinigų, kad eurą ligi šiol tebevadina latais: „Žiūri į eurus, skaičiuoja, o sako – pusantro, du latai“.

Susišneka ir su japone

Iš parduotuvės, kurios pardavėja su „Pajūrio naujienomis“ nesileido į kalbas, išėjęs 86-erių Juris Šimis piniginėj krapštinėjo centus. „Nepatogios tos kapeikos, spalva negraži – raudona, blogai matosi. Latas buvo pagamintas iš geresnės medžiagos“, – guodėsi vyras.

Paklaustas apie kainas iš Liepojos pailsėti į Rucavą su žmona atvykęs J.Šimis pasvarstė: „Man atrodo – tos pačios, ir mokesčiai – tie patys. Tik nepatogu. Turėdami savo valstybę žmonės tikėjosi geriau gyventi, o dabar iš vienos sąjungos šokome į kitą“.

Miestelio centre sėdinėjantis 68-erių Dainis Girnis taip pat tvirtino, jog žmonės Latvijoje geriau gyvenę „prie lato“. „Jeigu būtų surengę referendumą, visi būtų pasisakę prieš. Tie, kurie išvažiavę, gal ir nori euro – jiems paprasčiau atlikti bankines operacijas, pervedimus iš užsienio, o ir sugrįžus nebereikia pulti keistis valiutos. Bet Latvijoje žmonės norėjo turėti savo stabilius pinigus“, – tikino jis.

Pats jis neslėpė, jog išgyvenąs iš poilsiautojų, kurių vasarą Rucavoje netrūksta: „Turiu vasarnamį, vietos užsakytos ligi pat rudens. Gyvena vokiečiai, kurie nori laukinės pajūrio gamtos ir ramybės, neseniai buvo japonų šeima. Įdomiausia tai, kad japonė nori išmokti latvių kalbos ir kalbėjomės, kaip išėjo, bet tik latviškai, ir ką gi – susikalbėjome. Nuolat atvyksta šeima iš Maskvos ir jau išsyk užsisako vietas kitiems metams. Apie politiką mes nesišnekame, nes ne paprasti žmonės, o galiūnai valdo pasaulį“.

Pergyveno kelias pinigų reformas

„Norėtųsi, kad sugrąžintų latą, bet taip jau turbūt nebebus, – viltis ruseno 66-erių Rasmos Komėnikos, iš bankomato išsiėmusios pluoštą banknotų, žodžiuose. – Iš pradžių dar priėmė ir latą, ir eurus, o ir kainas dvigubas rašė. Dabar jau viskas tik eurais. Vyresniam žmogui sunku buvo prisitaikyti prie naujų pinigų, bet apsipratome. Ko tik mano kartos žmonės neišgyveno – pinigus keitė bent 5-6 sykius. Apsiprasite ir jūs.“

Moteris neslėpė, jog Palangoje, Skuode būnanti dažnesnė viešnia, negu Liepojoje, nes iki Palangos – vos 30 km, o iki Liepojos – 50 km. Ji vyksta į Skuodo turgų pirkti gėlių, mėsos, mėgsta Palangoje pasižmonėti, o grįžtant užsukti papietauti į HBH pramogų kompleksą Žibininkuose.

Vasaromis, ji sakė, prisidurianti prie pensijos padirbėdama Danijos bendrovėje, kuri superka ir perdirba uogas.

Iš pagrindinės parduotuvės, kurių Rucavoje yra dvi, su kukliu nešuliu krepšyje išėjusi 61-erių Monika Kiaupele neslėpė šiuo metu esanti bedarbė, bet laukianti paskiriant neįgalumo grupę. Ji gyvenanti tik iš 49 eurų pašalpos ir to, ką užsiauginanti nedideliame daržo sklypelyje, tad ir pirkti ne kažką teišgalinti.

„Šiandien išleidau 5 eurus ir 73 centus: pirkau duonos, galiuką šlapios dešros, 4 pakelius sausos sriubos ir ledų. Šių produktų turės užtekti kelioms dienoms: išsivirsiu bulvių, turiu agurkų. Latas tikrai buvo stipresnis pinigas, už jį galėdavai daugiau nusipirkti“, – įsitikinusi moteris.

Latviai laukia euro ir Lietuvoje

Miestelyje reikalus sutvarkiusi ir dviračiu namo grįžtanti Lyga Ate sakė, jog jos vyras – fermeris, ji – namų šeimininkė, besirūpinanti 3 vaikais. Tačiau laisvalaikiu užsiimanti rankdarbiais – velianti iš vilnos, gaminius ką tik ir pristačiusi į suvenyrų parduotuvę.

„Mums nėra didelio skirtumo – latas ar euras. Vyresniems žmonėms sunku apsiprasti su naujovėmis, o, be to, yra žmonių, kuriems būdinga guostis: ar taip, ar kitaip – jiems vis vien bus blogai, toks jų būdas. Mūsų šeimai bus tik geriau, kai Lietuvoje įves eurą, nes mes nuolat važiuojame apsipirkti į Palangos „Rimi“, „Iki“ centrus, – nebereiks keistis valiutos“, – teigiamai euro įvedimą vertino moteris.

Rucavos turizmo informacijos centro vadybininkas Martinš Feodosovs taip pat nemato didelio skirtumo, pasikeitus pinigams. „Yra visokių žmonių ir nuomonių, tačiau ypatingų pokyčių neįvyko, o ekonomistai skaičiuoja euro įvedimo naudą Latvijos ekonomikai“, – sakė jis.

Poilsiautojams iš Kretingos ir Palangos, atvykstantiems į gretimą Papės paplūdimį, jis neslėpė, dabar kyla nepatogumų, kai jie negali parduotuvėje grynaisiais nusipirkti net vandens. „Čia nėra valiutos keityklos, pinigus keistis žmones tenka siųsti į Liepoją“, – sakė M.Feodosovs.

Latvijai įžengus į antrąjį pusmetį su euru, Latvijos finansų ministras Andris Vilkas žiniasklaidai teigė, jog bendra Europos valiuta atnešė naudos šaliai: manoma, kad euras leis kasmet sutaupyti po 70 mln. eurų vien dėl to, kad nereikės keisti valiutos prekiaujant ir atsiskaitant su kitomis ES šalimis. Anot ministro, bendrai kainos, įvedus eurą šalyje, pakilo 0,6 proc., o maisto ir gėrimų – 1,5 proc.