Povilas Gylys: kaip teisingai paskirstyti valstybės pinigus?

Seimas išsigando, kad, sumažinus GPM, paskui jį vėl pakelti būtų sudėtinga.

- Kuris mokestinis keitimas būtų suteikęs daugiau naudos gyventojams: GPM mažinimas ar NPD didinimas? - „Vakaro žinios“ paklausė ekonomisto, profesoriaus Povilo GYLIO.

- Pirmiausia, apskritai gėda, kad nuo minimalių pajamų dar yra atskaičiuojami mokesčiai valstybei. Minimalioms pajamoms turėtų būti nulinis tarifas. Tad NPD didinimas yra teisinga kryptis.

Tačiau, jeigu seniai būtų mąstoma strategiškai, šito mokesčio apskritai neturėtų būti. Prie valstybės išlaikymo prisidėti turi tie, kurie gali prisidėti: aukštas ir itin aukštas pajamas gaunantys žmonės.

Bet Lietuvoje galios centrai yra ten, kur yra didieji pinigai. Todėl buvo tokia arši kova dėl bankų apmokestinimo. Tai rodo, kad bankai nenori prisidėti prie Lietuvos valstybės išlaikymo.

Valstybei išlaikyti reikia išteklių. Ištekliai yra du. Pirmasis - tai valstybinis mąstymas, pilietinis solidarumas ir aktyvumas. Kai žmonės prisideda prie valstybės įveiklinimo. Antrasis išteklius - pinigai.

Jeigu norime turėti valstybę, kurioje yra nemokamos viešosios paslaugos, turime „sumesti“ tuos pinigus. „Sumetimo“ būdas labai paprastas - mokesčiai. Bet Lietuvoje tris dešimtmečius vykdoma propaganda prieš mokesčius.

Prezidentas G.Nausėda giliai sieloje yra liberalas, dirbęs privačiame sektoriuje ir atstovavęs šio sektoriaus interesams. Tad jis demonstruoja liberalią poziciją. Jeigu norime mažinti GPM ir nematome, kad atsiras skylė biudžete, tai rodo, kad nemokame viešųjų finansų pagrindų.

-Išmokas vaikams gaus ir šeimos, kurios atpratusios dirbti ir džiaugiasi būdamos valstybės išlaikytinėmis. Argi nebūtų sąžiningiau paremti tuos žmones, kurie dirba ir moka mokesčius?

- Jeigu šeima augina vaikus, jie dirba visuomenei reikšmingą darbą ir kuria svarbiausią turtą - žmogų. Deja, atsiranda tokių žmonių, kurie turto nekuria, tik jį vartoja. Nes per trisdešimt metų mes sukūrėme laukinį kapitalizmą, dalį žmonių įstūmėme į skurdą, priklausomybes, išvarėme į emigraciją.

Skirstant pinigus, labai svarbus teisingumo principas. Kol kas atrodo, kad yra daug norinčių prisisiurbti prie dalinamų pinigų ir parazituoti. Jeigu matome, kad galima padėti verslui išgyventi, padėkime, o jeigu matome, kad tas verslas beviltiškas, gal reikia susilaikyti nuo rėmimo.

- Ar nebūtų geriau tuos 6 mlrd. eurų ekonomikos skatinimui padalinti visiems gyventojams po lygiai ir visi būtų patenkinti?

- Teisingai. Vis tiek tai yra skolinti pinigai. Aš truputį bijau, kad priešrinkiminiu laikotarpiu valdžia gali imti piktnaudžiauti skolinimusi. Pinigus reikės grąžinti. Juos grąžinsime mes.

Tai nėra prasta idėja, bet tam reikia galvų ir pinigų. Pas mus ir to, ir to deficitas. Pavyzdžiui, JAV prezidentas jau pasakė, kad skirs kiekvienam suaugusiajam po 1200, o vaikui - po 500 dolerių, kad žmonės galėtų išgyventi, o verslas nemirtų.

Gal šiuo metu mūsų šaliai, turinčiai nykštukinį biudžetą, neišeina taikyti tokių metodų. Kadangi skolinamės didžiulę sumą, sakyčiau, reikia leisti žmonėms išgyventi. O jie pirkdami padės verslui.

- Premjeras sako atvirai, kad GPM mažinti neketina, nes tai gali likti ilgam. Per krizę padidintas PVM taip pat turėjo būti laikinas dydis, bet liko iki šiol. Kai valdžiai naudinga, mokesčiai keičiami, kai naudinga žmonėms - ne?

- Krizės metu PVM nuo 18 proc. buvo padidintas iki dabartinio 21 proc. Tai lengvai surenkamas mokestis, tad jį sumažinus valstybė netektų pajamų, prie kurių jau yra pripratusi. Jeigu vėl būtų sumažintas PVM, kažką reikėtų padidinti.

Reikėtų pagaliau baigti su ta viduramžiška sistema, mokesčiai turėtų būti progresiniai. JAV gal prieš kokius penkiasdešimt metų viršutinė mokesčių riba siekė 75 proc. Ir niekas nevirkavo kaip pas mus. Lietuvoje didysis verslas gauna milžiniškus pelnus. Tai yra mūsų tragedija. Dirbantis žmogus turi gauti daugiau.

Net jeigu abu tėvai gauna po minimumą ir augina vaikus, jiems labai sunku. Darbdaviai dažniausiai gali mokėti daugiau, bet laimi godumas. Norisi vilų Ispanijoje, Kipre. Todėl darbuotojams lieka tik minimumas.