Pinigų plovimo prevencijos ekspertė: kitąmet baudų gali sulaukti daugiau įmonių

Kitų metų pradžioje Lietuvoje įsigalios įstatymo pakeitimas, įpareigojantis visus prekeivius meno kūriniais ir toje srityje dirbančius tarpininkus pasirūpinti pinigų plovimo prevencija. Pasak Birutės Žalalienės, bendrovės „Forbis“ pinigų plovimo prevencijos ekspertės, tokių pakeitimų atitikimui pasiruošti skuba toli gražu ne visi. Be to, ji pripažįsta, kad kai kurios finansų įstaigos, kurioms tuo pasirūpinti buvo būtina jau anksčiau, pinigų plovimo prevencijai irgi skiria mažai dėmesio.

Brangiai kainuojantis aplaidumas

Daug metų pinigų plovimo prevencijos srityje dirbanti ir tikslinius mokymus vedanti specialistė teigia, kad apie numatomus pakeitimus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ne visi prekybininkai meno kūriniais yra girdėję.

„Mano darbas – ne tik žinoti veiksmus, kuriuos būtina taikyti norint įgyvendinti įstatymu numatytus reikalavimus, bet ir stebėti rinką, suprasti, su kokiais iššūkiais susiduria reglamentuojamų sektorių įmonės“, – aiškino B. Žalalienė.

Jos teigimu, įstatyme numatytos baudos už jo nesilaikymą yra išties didelės ir prasižengusiems prekeiviams meno kūriniais galėtų ženkliai apsunkinti veiklą. Tiesa, specialistė pastebi, kad baudų būtų mažiau, jei įstatymo subjektai gilintųsi į įstatymą ir vykdytų jo reikalavimus.

„Mano patirtis rodo, kad daugeliu atvejų įmonės susaukia nuobaudų dėl aplaidumo ar elementaraus svarbiausių prievolių nežinojimo. Pavyzdžiui, kad būtinas klientų patikros vykdymas bei klientų vykdomų operacijų ir sandorių registravimas bei stebėsena. Taip pat, kad reikalingas nuolatinis tikrinimas, ar klientų vykdomose operacijose nėra įtartinos veiklos požymių, tarptautinių sankcijų įgyvendinimas, informacijos teikimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) apie įtartinas operacijas, nuolatinis personalo mokymas pinigų plovimo prevencijos srityje ir oficialaus vadovaujančio darbuotojo, kuris organizuotų prevencijos priemonių vykdymą, paskyrimas“, – vardijo specialistė. 

Kad Lietuvos bankas griežtai vertina aplaidumą ir įstatymo pažeidimus, šiais metais patyrė net keletas bendrovių. Pavyzdžiui, šių metų rudenį vienai Lietuvos elektroninių pinigų įstaigai buvo skirta beveik ketvirtį milijono eurų siekianti bauda. 

Nerimauja dėl fintech ir specializuotų bankų

Kalbėdama apie iššūkius, susijusius su pinigų plovimo prevencija Lietuvoje, B. Žalalienė teigė, kad kitais metais ir finansų sektoriuje jie, tikėtina, bus juntami kaip niekada stipriai.

„Vien fintech sektoriui priskiriamų bendrovių Lietuvoje yra apie 200. Pagal šį rodiklį mūsų šalis sukasi Europos lyderių gretose. Tai, žinoma, džiugina ir rodo, kad Lietuvoje joms sudarytos geros sąlygos. Tačiau kartu atskleidžia, kiek daug yra nepatyrusių bendrovių, galinčių paslysti įgyvendinant reikalavimus ir pridaryti žalos tiek sau, tiek šalies įvaizdžiui“, – svarstė „Forbis“ pinigų plovimo prevencijos ekspertė.

Anot B. Žalalienės, nemažai iššūkių pinigų plovimo srityje laukia ir specializuotų bankų ar jais tapti norinčių kredito unijų bei kitų mažesnių finansų įstaigų. Ekspertės teigimu, visi jie turės ne tik įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, tačiau ir padaryti tai gerokai išaugus darbo apimtims. 

Kad kredito unijai tampant specializuotu banku gali kilti daugiau iššūkių, patvirtino ir specializuoto banko statuso siekiančios kredito unijos „Taupa“ teisininkas Giedrius Nemeika. Jo teigimu, „Taupai“ tapus specializuotu banku, pinigų plovimo prevenciją vykdyti bus tikrai sudėtingiau.

„Kredito unijoms taikomas geografinis apribojimas, t. y. jos nariu gali būti tik fizinis asmuo, kuris gyvena, dirba arba mokosi kredito unijos aptarnaujamoje teritorijoje arba su unijos aptarnaujama teritorija besiribojančiose savivaldybėse. Juridinis asmuo tampa kredito unijos nariu tik tada, jeigu jo registracijos vieta yra kredito unijos aptarnaujamoje teritorijoje arba su unijos aptarnaujama teritorija besiribojančiose savivaldybėse. Tapus specializuotu banku, šio geografinio apribojimo nebeliks, todėl banko klientais galės tapti kur kas platesnis ratas fizinių ir juridinių asmenų“, – aiškino G. Nemeika.

Jo teigimu, išaugus naujų klientų skaičiui, o su jais ir atliekamų operacijų kiekiui, reikės skirti papildomų žmogiškųjų, laiko išteklių, siekiant tinkamai įvykdyti pinigų plovimo prevenciją. Be to, tikėtina, kad, kredito unijai tapus specializuotu banku, bus pradėtos teikti naujos paslaugos, todėl teks stebėti operacijas ir tose srityse, kuriose dabar unija paslaugų neteikia.