Atitinkamą įsaką šalies vadovas pasirašė vasario 16 d. Projekte numatyta, kad per 2021-2023 m. laikotarpį per Rusijos uostus bus pakrauta beveik 10 mln. tonų baltarusiškų krovinių - mazuto, benzino, tepalų.
„A.Lukašenka įpareigojo Transporto ir komunikacijos ministeriją derybose aptarti susitarimo projektą ir, pasiekus susitarimą, dokumentą pasirašyti", - rašoma šalies prezidento puslapyje.
Sausio 27 d. nurodymą pasirašyti su Baltarusija sutartį dėl jos naftos produktų krovos per Rusijos uostus davė šios šalies premjeras Michailas Mišustinas.
Priminsime, kad 2020 m. rugpjūtį ES nusprendus pradėti Baltarusijai taikyti sankcijas, A.Lukašenka perspėjo, jog „susireikšminusių" Lietuvos bei Lenkijos atžvilgiu imsis atsakomųjų veiksmų.
Tuometinis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad toks sprendimas pirmiausia pakenks pačiam Minskui. S.Skvernelio teigimu, tokią A.Lukašenkos poziciją lėmė ne strateginis mąstymas, o nepagarba savo šaliai ir liaudžiai bei siekis išsilaikyti valdžioje.
Beje, naftos produktai, tikėtina, bus ne vienintelis Lietuvos geležinkelių ir Klaipėdos uosto praradimas.
Susitaręs su Rusija dėl šio punkto, A.Lukašenka svarsto į Rusijos uostus perorientuoti iki šiol Klaipėdos uoste krautą kalio chloridą.
Nors baltarusiški kroviniai sudaro apie trečdalį Klaipėdos uosto krovos apimčių, nei neseniai „Vakaro žinių" kalbinta, Aušrinės Armonaitės vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nei Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija, aiškaus plano, kaip bus sprendžiama prarandamų krovinių problema, neturėjo.
Rašyti komentarą