Lietuviai neturi ko taupyti

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro -0,5 proc., kai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7 proc., o Estijoje - net 11,3 proc.

Pasak Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistės Lauros Gudauskaitės, šie duomenys ir ankstesnė patirtis patvirtina, kad Lietuvos gyventojai žiemai pradeda ruoštis tik tada, kai užklumpa pūga. Gerais laikais gyvename, labiau optimistinėmis nuotaikomis, ir tikime, kad tokie laikai tęsis ir toliau. Vis daugiau gyventojų skolinasi dideliems pirkiniams, tokiems kaip naujas būstas ar automobilis, ir taip prisiima ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Trumpai tariant, nustojame taupyti būtent tada, kai atsidėti pinigų yra lengviausia, tačiau elgtis reikėtų priešingai, nes lengviausia kaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams yra būtent ekonomiškai gerais laikais, kokie yra dabar. Šiuo metu atlyginimai didėja, nedarbas mažėja, todėl optimistiškai nusiteikę skubame įsigyti ne pačių būtiniausių prabangos prekių už skolintus pinigus. Ekonomikos augimo perspektyvoms prastėjant, prisiimti finansiniai įsipareigojimai neišnyks, tačiau darbo užmokestis gali sumažėti, galime netekti darbo. Tai jau esame patyrę 2009-2010 m. Sunkmečiu Lietuvos taupymo norma buvo rekordiškai didelė. Lietuvos gyventojai, regis, tik atėjus sunkmečiui susimąsto, kad reikia turėti finansinę pagalvę „juodai dienai“, ir pradeda atsidėti dalį pajamų. Tokių šalių, kaip Šveicarija (22,9) ir Liuksemburgas (20,4), kurių taupymo norma yra didžiausia Europoje, gyventojai vienodai aktyviai taupė tiek ekonomikai augant, tiek atėjus sunkmečiui.

„Kodėl gyventojams sunkmečiu taupyti lengviau nei esant ekonomikos pakilimui? Nemažą vaidmenį čia gali vaidinti psichologija ir pasidavimas minios elgsenai: jei kaimynas įsigyja prabangesnę prekę, norima nuo jo neatsilikti. Kartais koją pakiša ir finansinio raštingumo stoka. Nors net 82 proc. gyventojų tikina planuoja savo namų ūkio pajamas ir išlaidas, tačiau tik kiek mažiau nei pusei jų pavyksta sutaupyti. Antra vertus, reikia pripažinti ir tai, kad dalis namų ūkių Lietuvoje neturi objektyvių galimybių sutaupyti - kone penktadalis visų Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos“, - sako L.Gudauskaitė.

Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, kas trečias asmuo Lietuvoje iš santaupų neišgyventų daugiau nei 30 dienų. O finansinis rezervas „juodai dienai“ turėtų siekti apie 6 mėn. namų ūkio pajamų.