Lietuviai dažniausiai pageidauja 700–800 eurų dydžio pensijos

„Šalies gyventojų lūkesčiai dėl orios pensijos išlieka pakankamai aukšti – tik 7 proc. apklaustų šalies gyventojų savo poreikius galėtų patenkinti gaudami šiandienos vidutinę senatvės pensiją, kuri šiuo metu sudaro apie 400 eurų“, – komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų.

Pasak T. Gudaičio, mažesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau yra linkę nurodyti didesnę pensijos sumą nei jų dabartinės pajamos, o vidutinių ir aukštesnių pajamų gavėjai tikisi, kad būsimos pensijos dydis turėtų atitikti jų esamas pajamas.

„Daugeliu atvejų realybė yra kitokia ir, sulaukus pensinio amžiaus, valstybės mokama  senatvės pensija sudaro apie 40–45 proc. iki tol buvusių pajamų, o demografinės prognozės rodo, kad ateityje šis santykis dar labiau sumažės. Kad būtų galima išlaikyti panašius gyvenimo standartus išėjus į pensiją, reikėtų užsitikrinti apie 70 proc. iki pensijos buvusių pajamų lygį“, − sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybės galimybės šiuo metu užtikrinti 70 proc. pajamų lygį visiems yra ribotos. Tačiau valstybė gyventojus skatina kaupti papildomai II ar III pensijų pakopoje ir tam yra numačiusi, atitinkamai, skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto bei gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Nepaisant to, trečdalis (32 proc.) dirbančiųjų nurodo, kad šiuo metu papildomai pensijai nekaupia. Dažniausiai tai mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys darbininkiškų profesijų atstovai.

Pasak T. Gudaičio, kaupimas II pensijų pakopoje mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams gali duoti didžiausią efektą, nes skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto skaičiuojama nuo vidutinio šalies atlygio. Kitaip tariant, skirdami mažesnę dalį savo pajamų, jie gauna didesnę paskatą ir per ilgesnį laiką tai leidžia jiems sukaupti daugiau lėšų pensijų fonde.

Skaičiuojama, kad II pensijų pakopoje lėšas senatvei kaupiant kelis dešimtmečius, šalies gyventojai savo būsimą pensiją gali padidinti apie 15-20 proc. Tuo metu vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie siekia užsitikrinti pakankamą pajamų lygį senatvėje, kartu su kaupimu II pensijų pakopoje rekomenduojama taupyti ar investuoti papildomai.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2020 m. rugsėjo mėn. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.