Šiuos metus Lietuvos gyventojai pradėjo su bendra nepadengta pusės milijardo eurų skola.
Ekspertų teigimu, tai menkniekis palyginti su pradelsta suma, buvusia po krizės. Skurdo mažinimo siekiantys nevyriausybininkai sako, nors gyvenimas išties pagerėjo, vis dėlto už kiekvieno skolininkų skaičiaus yra realus žmogus, kurio individuali situacija kasmet tik sunkėja. Dalis skolų esą niekada nebus išmokėtos, nes tūkstantis eurų kai kam prilygsta begalybei.
Pradelstų skolų svorio užgulti šiuos metus pradeda beveik 170 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kas su viena laiku nepadengta skola, kas su keliomis.
Skolininkų bazę valdančios bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, bendra neapmokėta Lietuvos gyventojų skola šiuo metu – pusė milijardo eurų. Tai yra 120 milijonų mažesnė nei pradedant 2019 metus ir perpus mažesnė nei 2015-aisiais.
„Skaičius atrodo iš tiesų įspūdingai, bet, jeigu lyginti, koks skaičius buvo prieš penkerius metus, 2015 m., pradelstų mokėjimų skaičius viršijo milijardą eurų. Keturi iš penkių pradelstų mokėti eurų yra finansinėms institucijoms, kitaip tariant, 80 proc. pradelstų mokėjimų yra finansinėms institucijoms, 20 proc. yra telekomunikacijų, komunalininkams ir kitiems.“, – pasakoja „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Linas Čereška.
8 iš 10 pradelsę įmokas už kreditus, daugiausia, už vartojimo, tarp kurių ir vadinamieji greitieji. Bet ir čia situacija, anot Lietuvos banko sugriežtinus sąlygas nuo 2015-ųjų pagerėjusi keturis kartus.
„Beviltiškų skolų, kai gyventojai vėluoja sumokėti savo kreditoriams, jų šiuo metu yra apie 2 proc. ir šis rodiklis metams bėgant pastoviai yra linkęs mažėti. Tai, jeigu per krizę matėme ir tikrai dvigubus skaičius, virš 10 proc. ir panašiai, tai šiuo metu yra tik tai apie 2 proc“, – tikina Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Sparčiau skolas žmonės grąžina, nes, anot banko atstovo, gyventi ėmė geriau – augo algos, pagerėjo nuotaikos. Indikatorius lūkesčių, buvo aukščiausias per dešimtmetį.
Bet skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, skursta arba arti to – daugiau nei penktadalis šalies gyventojų. Ir daliai jų prieš dešimtmetį susidariusios skolos kasmet tik auga.
„Po anos krizės vis dar neatsigauna, turi senų įsiskolinimų ir tie skaičiai tarsi nėra dideli, kurie nesugeba susimokėti skolų, yra nedideli, bet už kiekvieno skaičiaus yra žmogus ir net, jeigu patenki į tuos 2 proc., tai tau tie visi kiti 98 laimingi nelabai jau rūpi. Tau pačiam labai skauda, dalis žmonių dėl savo sveikatos būklės, ar dėl artimųjų yra prasiskolinę. Ir, kuo ilgiau velkasi tie įsiskolinimai, tuo didesnės problemos yra kuriamos“, – tikina vadovė.
Neabejojama, kad skolininkų vėl padaugėtų, jeigu smogtų nauja krizė. Kokią nors paskolą turi kas antras namų ūkis, iš viso paskolų paimta už 9 milijardus eurų. Jei prasidėtų atleidimai, žmonės netektų pajamų, bėda taptų būsto paskolos, nes tai didžiulės sumos. Bet Lietuvos bankas sako, tokia gili krizė kaip buvusi prieš dešimtmetį – neprognozuojama, prognozuojamas tik ūkio lėtėjimas.
Rašyti komentarą