Kovoje su pinigų plovimu Lietuva taiko naują praktiką

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, jog pernai, nepaisant nutrauktų tokių tyrimų, valstybė gavo 4 mln. eurų papildomų pajamų. 

„Mes nuo praėjusių metų pakeitėme taktiką: pradedame ikiteisminius tyrimus, jeigu matome, kad pinigai įtartini ir daugiau orientuojamės, kad žmogus, ar įmonės, kurios pretenduoja į tuos pinigus, įrodytų, jog jie tikrai gauti teisėtai“, – trečiadienį nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) surengtoje diskusijojew Vilniuje sakė M. Petrauskas. 

„Praėjusiais metais, man atrodo, buvo gal kokie 12 ikiteisminių tyrimų tokių pradėta ir 4 mln. eurų pervesta į valstybės biudžetą. Jie buvo nutraukti, kadangi mes neįrodėme pirminio nusikaltimo, bet ir tie asmenys, kurie dalyvavo procese, nesugebėjo įrodyti, kad tai pagrįsti pinigai“, – pridūrė jis. 

M. Petrausko teigimu, bankrutavusių bankų – „Snoro“ ir Ūkio banko – istorijos yra pamokos kovoje su pinigų plovimu, tačiau būtina žvelgti į galimas ateities grėsmes. 

„Veiklą orientuojame į analitinę finansinę žvalgybą ir, pavyzdžiui, dėl virtualių valiutų, „fintech“ sektoriaus, elektroninių pinigų institucijų. Atsiranda labai daug naujų žaidėjų, naujų galimybių ir tokių schemų, kaip galima pinigus plauti netradiciniais būdais tikrai dabar atsirado daugiau (...) Esame pradėję tris ikiteisminius tyrimus, susijusius su virtualiomis valiutomis ir žiūrime į priekį“, – BNS sakė vienas FNTT vadovų. 

Lietuvos banko (LB) Pinigų plovimo prevencijos skyriaus viršininkė Eglė Kontautaitė, kad finansų įmonių kontrolė ir savikontrolė pastaruoju metu labai sustiprėjo, išaugo ir bankų sąmoningumas, tačiau kyla naujų pavojų.

„Informacinės technologijos (IT) – plačios galimybės rizikų valdymui, ypač „fintech“, kur taikomos labai geros kontrolės priemonės, tačiau su IT ateina nauji produktai, kuriems būdingas ir anonimiškumo lygis, ir galimai naujos pinigų plovimo schemos“, – diskusijoje kalbėjo E. Kontautaitė.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius pabrėžė, kad bankai patys nukenčia nuo pinigų plovimo skandalų. 

„Kas plauna pinigus? Bankai neplauna pinigų. Tai daro organizuotas nusikalstamumas ir nusikaltėliai. Manau, kad tai yra svarbus momentas. Bankai įprastai tampa situacijos įkaitais (...) Ar bankams naudingas pinigų plovimas? Manome, kad taip, bet aš sakau: ne. Tu turi būti arba nusikaltėlis, arba kvailas verslininkas, kad leistum plauti pinigus iš savo finansų institucijos“, – sakė M. Zalatorius. 

Pinigų plovimo eksperto iš Jungtinės Karalystės Grahamo Barrow (Grehamo Barou) teigimu, sunku pasakyti, ar Lietuvos situacija kovojant su pinigų plovimu yra geresnė nei kitų šalių, nes ši nusikalstama praktika turi tarptautinę prigimtį. 

„Nesu tikras, ar „geriau-blogiau“ yra tinkamas vertinimo būdas. Esi dalis pasaulinės sistemos, kuri plauna pinigus. Baltijos šalys buvo (nusikaltėlių – BNS) neabejotinas taikinys 2009-2011 metais kaip vartai į Europos Sąjungą (ES) iš Rusijos ir kitų Rytų Europos šalių“, – sakė G. Barrow.

„Vadinu pinigų plovėjus „chameleonais“, nes kol mes mokomės, jie keičiasi. Jie nuolat keičiasi, siekia aplenkti mus bent per žingsnį“, – pridūrė jis. 

Diskusiją „Ar Lietuva pajėgi atsispirti pinigų plovėjų kerams?“ paskatino OCCRP bei portalo 15min.lt žurnalistinis tyrimas, atskleidęs naujų duomenų, kaip per Lietuvą 2013 metais buvo plaunami pinigai, bei regione vyko kiti galimi pinigų plovimo atvejai.