KN pirmąjį pusmetį susitelkė į veiklos efektyvumą

2020 m. I pusmetį KN grupė uždirbo 8,2 mln. eurų koreguoto grynojo pelno – tai yra 74 proc. daugiau nei prieš metus, kai koreguotas grynasis pelnas siekė 4,7 mln. eurų. Grupės koreguota EBITDA šiemet siekia 14,2 mln. eurų ir palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus yra 25 proc. didesnė (buvo 11,4 mln. eurų). KN konsoliduotosios pajamos per 6 mėn. buvo 40,7 mln. eurų (2019 m. atitinkamai 51,2 mln. eurų).

Vien 2020 m. antrojo ketvirčio koreguotas grynasis pelnas yra 4,3 mln. eurų (prieš metus 1,3 mln. eurų), koreguota EBITDA yra 7,2 mln. eurų (prieš metus 4,9 mln. eurų). Antrąjį ketvirtį KN uždirbo 20,7 mln. eurų konsoliduotų pajamų.

„Vertindamas pirmojo pusmečio rezultatą esu dėkingas komandai, kuri ieškojo geriausių sprendimų klientams sudėtingu karantino laikotarpiu, sprendė, kaip efektyviau pasinaudoti visomis galimybėmis rinkoje. Visgi nors finansinis rezultatas išties pozityvus, atsipalaiduoti galimybių nėra – tik dabar atsiskleidžia dėl COVID-19 ribojimų atsiradęs naftos produktų ir dujų paklausos sumažėjimo efektas. Atidžiai stebime situaciją rinkose, vertindami, kaip atsigaus pramonė ir keisis naftos bei dujų produktų paklausa, kaip koreguosis naftos perdirbimo maržų kreivė“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Per pirmąjį pusmetį KN naftos terminaluose buvo perkrauta 2,6 mln. tonų naftos ir jos produktų, tai yra 8 proc. mažiau nei prieš metus. KN naftos terminalų pajamos 2020 m. pirmąjį pusmetį buvo 16,1 mln. eurų, o koreguotas grynasis pelnas siekė 4,2 mln. eurų. Šiemet per pirmąjį pusmetį KN naftos terminale Klaipėdoje perkrauta apie 669 tūkst. t žaliavinės naftos (8 tanklaiviai).

„Naftos verslo segmente šie metai yra tikrai išskirtiniai – juos pažymėjo ir koronaviruso įtaka, ir naftos tiekimo į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas sutrikimai, kuriuos lėmė geopolitiniai veiksniai. Mums jie išskirtiniai dėl reikšmingai augusių žaliavinės naftos krovos apimčių, be to, pirmąsyk per terminalo istoriją priėmėm JAV kilmės naftos krovinį. Matome, kad tiek naftos, tiek dujų logistinėse grandinėse esame globalus rinkos dalyvis. Būdami efektyvūs ir turėdami pakankamus pajėgumus, galime lanksčiai prisitaikyti prie klientų poreikių. Tikiu, kad tai vertina ir mūsų klientai: viena pagrindinių KN klienčių – BNK (UK) Limited – šiemet didino per Klaipėdą kraunamų krovinių apimtį apie 39 proc. palyginti su pernai“, – pabrėžia KN vadovas.

Pirmasis šių metų pusmetis buvo itin sėkmingas ir Klaipėdos SGD paslaugų centro veiklai. Dėl itin palankių tarptautinių SGD kainų reikšmingai augo SGD terminalo Klaipėdoje paslaugų paklausa. Per pirmąjį pusmetį SGD terminalas priėmė net 35 dujovežius – daugiau nei dvigubai daugiau palyginti su 2019 metais. Atitinkamai per šį laikotarpį buvo išdujinta ir perkrauta 11,1 TWh SGD (6,3 TWh prieš metus). 2020 m. SGD terminalo veiklos koreguotas grynasis pelnas buvo 4,3 mln. eurų, tai yra, 39 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu 2019 metais. SGD terminalo pajamos palyginamuoju laikotarpiu mažėjo nuo 36 mln. eurų iki 22 mln. eurų.

„Nuo 2020 m. KN įgyvendina sprendimus, susijusius su SGD terminalo kaštų mažinimu dujų vartotojams Lietuvoje – tai atsispindi SGD terminalo veiklos pajamose. Nepaisant to, orientuodamiesi į veiklos efektyvumą, užsitikrinome aukštą šios veiklos pelningumą. Lyginant tik pirmųjų pusmečių rezultatus, pagal SGD išdujinimo ir perkrovos rezultatus 2020-ieji yra sėkmingiausi SGD terminalo veiklai nuo 2016 metų”, – atkreipia dėmesį KN generalinis direktorius D. Šilenskis.

KN SGD komercinės veiklos, apimančios Klaipėdos SGD paskirstymo stotį ir tarptautinius SGD projektus, pajamos 2020 m. pirmąjį pusmetį pasiekė 2,5 mln. eurų. 

KN grupė

KN grupę sudaro KN ir KN dukterinės įmonės bei jų kontroliuojamos bendrovės. Daugiau informacijos čia.

Dėl koreguotų finansinių rezultatų skelbimo

Finansiniam (apskaitiniam) KN rezultatui įtakos turi praėjusiais metais įsigaliojęs 16-asis Tarptautinės finansinės atskaitomybės apskaitos standartas „Nuoma“. Šis standartas gerokai išbalansuoja skelbiamus finansinius rezultatus, kadangi rezultatas fiksuojamas atsižvelgiant į valiutos kurso įtaką paskutinę ataskaitinio ketvirčio dieną ir nesuteikia galimybės palyginti realių veiklos rezultatų. Rodant vadybinį (koreguotą) rezultatą, investuotojams ir besidomintiems įmonės veikla lengviau ir tiksliau suprasti, kaip ataskaitiniu laikotarpiu sekasi įmonei, eliminuojant tokių veiksnių įtaką, kurios įmonė realiai nepatiria.