Klaipėdos uoste – vėjo jėgainių gamykla: vyriausybė pritarė energetikos Baltijos jūroje plėtrai

Valstybės paramos modelis numato, kad vėjo parkui būtiną infrastruktūrą įrengs elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, o ši investicija bus finansuojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšomis, kurias surinks visi šalies elektros vartotojai.

Vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje yra brangiausias Lietuvos istorijoje energetikos projektas.  

Skaičiuojama, kad prijungimo sąnaudos – jūriniai ir sausumos elektros energijos eksporto kabeliai ir jūrinė pastotė – kainuos apie 344,88 mln. eurų, tai sudarys apie 15,8 proc. visų projekto kaštų, kurie preliminariai sieks 2,18 mlrd. eurų. 

Įvertinus elektros energijos kainos padidėjimą dėl reikalingos papildomos paramos vėjo jėgainių gamintojams, skaičiuojama, kad elektros energijos kaina vartotojams didės iki 3,07 proc. Dėl to papildomas VIAP poreikis sieks iki 192,75 mln. eurų. 

Palyginimas: vienam didžiausių energetikos infrastruktūros projektų, kurie buvo finansuojami VIAP lėšomis, „NordBalt“ jūrinei elektros jungčiai tarp Lietuvos iš Švedijos 2011–2016 m. iš VIAP biudžeto skirta 138,92 mln. eurų. „Nord Balt“ statybų vertė – 552 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad Klaipėdos suskytintų dujų terminalo, kai už jį bus galutinai atsiskaityta iki 2040 m., kaina gali siekti nuo 0,9 iki 1 mlrd. eurų (tiksli šio iki šiol brangiausio Lietuvos energetikos projekto kaina nežinoma dėl įslaptintų komercinių duomenų).

Teisės aktų projekte, kuriam dar turės pritarti Seimas, nurodoma, kad jūrinio vėjo energetikos aukcionas įvyks 2023 m. Vėjo jėgainių Baltijos jūroje eksploatacijos pradžia numatoma 2030 m.    

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žada, kad Energetikos ministerijos parengti įstatymo projektai sukurs sąlygas „atviro ir skaidraus konkurso būdu ateiti investuotojams į šį projektą“.

Skaičiuojama, kad 700 MW parkas Baltijos jūroje Lietuvos teritoriniuose vandenyse apie 30–40 km nuo Šventosios galėtų pagaminti iki 3 TWh elektros energijos ir patenkinti iki ketvirtadalio elektros energijos poreikio Lietuvoje.

Brangs elektra vartotojams

Valstybės paramos modelio, kuriam pritarė Vyriausybė, poveikis elektros kainoms būtų nuo 1,5 proc. optimistiniu iki 3 proc. pesimistiniu scenarijumi. Energetikos ministerija anksčiau skaičiavo, kad dėl to elektros kaina vartotojams išaugs 0,22 cento už kilovatvalandę.

Vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektui reikalingą infrastruktūrą turėtų įrengti Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, o šiems darbams finansuoti lėšas numatoma apmokėti VIAP lėšomis.

VIAP mokestį Lietuvoje moka visi šalies elektros vartotojai – ne tik gyventojai, bet ir pramonės įmonės.

Tarptautinis energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas anksčiau Alfa.lt teigė, kad Vakarų Europoje dažniausiai jūrinių elektrinių prijungimas pavedamas perdavimo sistemos operatoriams ir visos pagrįstos sąnaudos (kai jungtis jau veikia) įskaičiuojamos į perdavimo tarifą.

Tačiau profesorius perspėjo Lietuvos politikus nedaryti klaidos ir elektros tarifą atitinkamai investicijoms didinti tik po to, kai jūrinių elektrinių sujungimo su sausuma darbai bus baigti ir jungtis pradės veikti.

Mat jau ne kartą Lietuvoje VIAP ar jiems prilygstantys, tik kitaip pavadinti, mokesčiai buvo naudojami nevisiškai skaidriai ir pagrįstai.

V. Jankauskas priminė, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) statybos kaštai buvo įtraukti į dujų tarifą dar nė nepastačius terminalo, panašiai buvo finansuojama ir elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ statyba. Tokiu būdu vartotojai buvo verčiami mokėti už paslaugas, kuriomis tuo metu, o gal ir vėliau, nesinaudojo.

Šiuo metu VIAP lėšomis investiciniai projektai Lietuvoje nėra finansuojami.

Įvertino paramos poreikį ir poveikį ekonomikai

Energetikos ministerijos užsakymu konsultacijų, tyrimų ir teisinių paslaugų firma „Smart Continent LT“ atliko jūrinio vėjo elektrinių plėtros poveikio šalies ekonomikai ir investicinės pagalbos poreikio įvertinimą.

„Smart Continent LT“ vertinimu, vėjo parko Baltijos jūroje projektas sukurtų 1337 tiesiogines darbo vietas, skirtas parko operacijoms atlikti ir priežiūrai užtikrinti. Su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių per metus būtų surenkama 8,68 mln. eurų.

Energetikos ministerijos pasamdyta konsultacijų firma atliko Danijos, Nyderlandų, Belgijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės jūrinių vėjo elektrinių sektorių analizę. 

Nustatyta, kad Nyderlanduose, Danijoje ir Belgijoje jūrinių vėjo elektrinių prijungimu dažniausiai rūpinasi vietinis perdavimo sistemos operatorius, o Jungtinėje Karalystėje elektrinių prijungimu prie sausumos tinklo rūpinasi privatūs vystytojai.

Vis dėlto, ekspertų nuomone, prijungimo sąnaudos yra mažesnės šalyse, kuriose prijungimą vykdo valstybinis perdavimo sistemos operatorius (PSO).

Nuo pasirinkto modelio priklauso ir prijungimo sąnaudų kompensavimo mechanizmai. „Prijungimo infrastruktūrą vystant privačiam vystytojui, sąnaudos yra kompensuojamos padidinant elektros energijos tarifo VIAP dedamąją, kurią moka visi šalies elektros vartotojai. Prijungimo infrastruktūrą vystant PSO, sąnaudos yra kompensuojamos padidinant tiek bendro elektros energijos tarifo VIAP dedamąją, tiek persiuntimo paslaugos dedamąją“, – teigia „Smart Continent LT“ ekspertai.

Jie priėjo prie išvados, kad Lietuvoje efektyviausia prijungimo infrastruktūrą vykdyti „Litgrid“, kadangi jis jau turi panašių sudėtingų didelės vertės projektų valdymo patirties, dėl savo teisinio statuso gali efektyviau veikti jūriniuose vandenyse ir galėtų projektus įgyvendinti su mažesniais kaštais nei privatus vystytojas.

„Visose užsienio šalyse, kur yra plėtojamas jūrinis vėjas, yra skiriama parama šiai plėtrai, dažniausias taikomas paramos modelis – sutartis dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference), o paramos laikotarpiai yra nuo 10 iki 20 metų. Lietuvoje ekspertų rekomenduojama nustatyti šį modelį, paramą skiriant 15 metų nuo vėjo elektrinių parko įrengimo ir prijungimo“, – teigiama Energetikos ministerijos pranešime. 

Energetikos ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, kad vidutiniai VIAP išmokėjimai vėjo elektrinėms jūroje pagal realistinį scenarijų sudarytų 6,3 mln. eurų per metus.

„Smart Continent LT“ ekspertai skaičiuoja, kad, įvertinus visus kaštus, 700 MW vėjo jėgainių parko įrengimo ir prijungimo prie sausumos tinklų kaina būtų 2,18 mlrd. eurų.

Remiantis analizuojamais šaltiniais, vertinama, kad turbinų tiekimas ir įrengimas sudarys 43,5 proc., pamatų įrengimas ir medžiagos – 22,7 proc., elektros infrastruktūra (kabeliai, pastotės) – 19,0 proc., kitos išlaidos – 14,8 proc. 

Klaipėdos uoste – vėjo jėgainių gamykla

Siekiant sukurti patrauklias sąlygas būsimiems investuotojams, Klaipėdos uoste planuojama pastatyti vėjo jėgainių komponentų gamybos ir montavimo fabriką.

Tam reikia 15 ha teritorijos ir apie 800 m krantinės, prie kurios galėtų švartuotis iki 200 m ilgio laivai.

Infrastruktūra vėjo jėgainių gamyklai turėtų būti įrengta ir sutvarkyta iki aukciono ir vėjo parko jūroje statybų pradžios 2023 m.

Teritoriją šiai gamyklai iki rugsėjo mėn. pabaigos pavesta surasti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Kiek kainuos vėjo jėgainių gamyklai reikalingos infrastruktūros įrengimas Klaipėdos uoste, dar skaičiuojama.