Kiek lietuviai išleidžia Valentino dienai?

Įsimylėjėliai Valentino dieną antrąsias puses dažniausiai džiugina simboliškai – gėlėmis, desertais ar mielais suvenyrais, staigmenoms įprastai išleidžia nuo 10 iki 30 eurų. Tokius duomenis pateikia finansines paslaugas teikiančios bendrovės „General Financing“ užsakymu atlikta apklausa. Remiantis apklausos duomenimis, didžioji dalis respondentų Valentino dieną per daug neišlaidauja, tačiau yra tokių, kurie savo mylimuosius lepina itin vertingomis dovanomis.

Populiaru ir švęsti, ir ignoruoti

Atlikto tyrimo metu apklausus daugiau nei vieną tūkstantį 18–75 metų šalies gyventojų matyti, kad simboliškai Valentino dienos proga pasveikina beveik pusė respondentų, o dažniausiai savo antrąsias puses linkę džiuginti vyrai. Dešimtadalis apklaustųjų savo antrąsias puses stebina pramogomis – SPA malonumais ar šventine vakariene. 8 proc. lietuvių dovanoja kvepalus, kosmetiką, juvelyrinius dirbinius.

Nors beveik pusė apklaustųjų staigmenoms skiria 10–30 eurų, trečdalis apsiriboja suma iki 10 eurų, o ketvirtadalis linkę išleisti daugiau – dovanas perka už 30–50 eurų. 3 proc. respondentų Valentino dienai piniginę praveria dosniau – skiria 70–100 eurų, 1 proc. išleidžia 100–150 eurų, dar 1 proc. – 150–200 eurų.

„Įdomu tai, kad 41 proc. respondentų teigia nedovanojantys nieko arba apskritai nešvenčiantys Valentino dienos. Dažnai galvojama, kad šventinė staigmena turi kainuoti brangiai, tačiau nebūtina persistengti ir Valentino dienos paversti rimtu finansiniu iššūkiu. Juk nebūtina savo antrajai pusei pirkti brangios dovanos, galima tiesiog pagaminti šventinę romantinę vakarienę“, – sako „General Financing“ Klientų sėkmingos patirties vadovas Skirmantas Ketvirtis. 

Todėl, pašnekovo teigimu, planuojant finansus kiekvienos šventės biudžetą numatyti iš anksto – itin svarbu. Tai ypač aktualu tiems, kurie dovanų mylimiesiems dairosi paskutinę minutę. Bendrovės „Krinona“, prekiaujančios ir buitine technika, ir grožio priemonėmis, pardavimų vadovo Mindaugo Špoko teigimu, pastarųjų prekių pirkimas Valentino dieną išauga vidutiniškai 25 proc., tačiau tendencija ryški kasmet: jų įsigijimas – atidėliojamas.

„Dažniausiai krepšelio suma svyruoja nuo 20 iki 40 eurų. Pirkėjų mėgstamiausios – plaukų, veido, kūno priežiūros priemonės, parduodamos širdelės formos pakuotėse. Tačiau šių prekių, ypač vyrai, dažniausiai dairosi arba likus keletui dienų iki šventės, arba per pačią Vasario 14-ąją“, – teigia M. Špokas.

Nuo taupomosios sąskaitos iki stiklainio

Finansų ekspertas pabrėžia – Valentino diena iššūkiu piniginei gali tapti tuomet, kai apie dovaną pradedama galvoti šventės išvakarėse.

„Patarčiau pirkinį numatyti prieš keletą mėnesių ir pinigų jam pradėti taupyti iš anksto. Tuomet vienu kartu neišleisite neplanuotai didelės pinigų sumos ir galėsite nupirkti brangesnę ar solidesnę dovaną. Jei turite taupomąją sąskaitą, įpraskite, gavę pajamų, šalia kaupiamų pinigų saugiai papildomai pervesti ir norimą sumą įvairioms šventėms skiriamoms dovanoms. Jei nutiko taip, kad atsirado nenumatytų išlaidų ar pinigų tiesiog pristigote, tačiau žinote, kad finansinė situacija greitu metu vėl taps stabili, galima būtų pasvarstyti ir apie vartojimo paskolą“, – sako atstovas.

Pasak S. Ketvirčio, planuojant pirkinius visada praverčia vadinamoji 50–30–20 taisyklė. Tai finansų planavimas, kai 50 proc. pajamų skiriama būtiniausioms išlaidoms, 30 proc. – kintamosioms: malonumų, laisvalaikio, nenumatytiems pirkiniams. Likusi dalis, anot pašnekovo, turėtų gulti į taupymo ir investicijų taupyklę.

„Būdų kaupti pinigus yra daugybė. Pavyzdžiui, klasikinis variantas, kai imate vieną stiklainį, ant jo užklijuojate lapelį „Valentino dienai“, paslepiate nuo mylimojo ir ten kaskart atidedate liekančius grynuosius pinigus. Sąžiningai kaupdami, sutaupysite ne tik gėlėms, bet ir didesniam pirkiniui. Tam galite pasitelkti mobiliąsias programėles – jomis stebėti išlaidas daug paprasčiau, o planuoti biudžetą ypač lengva“, – įsitikinęs S. Ketvirtis.

Apklausa atlikta „General Financing“ užsakymu. Ją atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ š. m. sausio 20–28 d. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.