„Juodos“ kasos ir „pamiršti“ čekiai – kas galėtų įnešti skaidrumo į barų ir restoranų verslą?

„Sprinter tyrimų“ duomenimis šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar sudaro iki 24 proc. BVP. Kaip ir visoje Europoje, taip ir Lietuvoje šešėlis pamažu traukiasi. Tačiau kai kuriose verslo srityse „įžiebti šviesą“ – sunkiausia. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė sako, jog viešojo maitinimo sektorius yra viena iš keturių sričių, kurioje – daugiausia pagundų slėpti pajamas ir nelegaliai mokėti darbuotojams atlyginimus. Vien praėjusiais, 2019-aisiais metais po patikrinimų restoranuose ir kavinėse atrasta 1,7 milijono „papildomų“ eurų, o už nusikalstamą veiką pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai.

Odeta Bložienė: „užmiršimui įmušti čekį“ čia vietos nėra

Prie skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ prisijungė įmonė „Burokėlis ir krapas“, valdanti šeimos restoranus „Jurgis ir Drakonas“ bei picos barus „Brooklyn Brothers“. Įmonės vadovė Odeta Bložienė sako, kad atėjus į maitinimo verslą iš bankininkystės sektoriaus, ją nemaloniai nustebino neskaidrumo mastas, naujų darbuotojų atsinešamos skaudžios patirtys.

„Spaudoje ne kartą buvo aprašytos konkurentų patikros (kai juos tikrina Valstybinė mokesčių inspekcija, – red. past.) ir jų metu aptiktos rimtos apskaitos spragos, nesąžiningas elgesys su darbuotojais. Nemaloniai keista, kad šioje srityje visuomenės tolerancija neskaidrumui yra tokia didelė. Pavyzdžiui, garsiai nuskambėjusi istorija, kai vienos picerijos darbuotojai prie įėjimo protestuoja dėl išnaudojimo ir nesumokėtų atlyginimų, o klientai ir toliau ten eina“, – pastebi O. Bložienė.

Ji sutinka, jog maitinimo versle dirbti pelningai yra sudėtinga – tam reikia gerų vadybos įgūdžių, nuolatinio atsinaujinimo ir įžvalgumo. Kad būtų paprasčiau, kai kurie pradeda ieškoti išeičių tiesiog apgaudinėdami valstybę. Pasak restoranų tinklo vadovės, 40 proc. atsiskaitymų vis dar atliekama grynaisiais  – ir kol ši situacija tęsis, su „šešėliu“ restoranų ir kavinių versle bus sunku kovoti.

Skaidrumas glaudžiai susijęs su vertybėmis – tiek viso restorano, tiek kiekvieno jo darbuotojo. Todėl atsirinkdama būsimus darbuotojus O. Bložienė atsižvelgia ne tik į jų patirtį, asmenines savybes, bet ir į tai, kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi, kas svarbu šiems žmonėms.

„Tiek restoranuose „Jurgis ir drakonas“, tiek „Brooklyn Brothers“ turime griežtą, bet labai naudingą ir veikiančią naujokų įvedimo procedūrą. Absoliučiai visi darbuotojai vos pradėję dirbti žino, kad jie yra priimti ne tik į mūsų restoraną, bet ir į mūsų šeimą. Šeimą, kuri sukūrė šį verslą. Taip pat žino, kokiomis vertybėmis vadovaujamės, kas mums svarbu, kaip dirbame. Kiekviena darbo pozicija yra kruopščiai ir išsamiai aprašyta, ji aptariama ir kiekvienas naujokas yra apmokomas vyresnio kolegos. Neskaidriai veiklai, „užmiršimui įmušti čekį“ galimybės paprasčiausiai nėra“, – pabrėžia O. Bložienė.

Reputacija ir restorano „šeima“ – pamatinės vertybės versle

Tačiau kodėl šiam verslui taip svarbu dirbti sąžiningai?

„Tai – mūsų šeimos verslas, mūsų šeimos investicijos, reputacija ir pastangos. Ir tai, ką sakau, nėra tik komunikacinė žinutė – mes tikrai daug ir nuoširdžiai dirbame. Visa šeima. Beje, net ir mūsų darbuotojai pasikviečia kartu dirbti savo brolius, seseris ar mamas. Veikiame ir dirbame savo šalyje – kas gali norėti ar rizikuoti pakenkti savo šeimai?“ – klausia O. Bložienė. 

Akivaizdu – veikti pelningai, visiškai skaidriai, su darbuotojais atsiskaityti sąžiningai kainuoja brangiau nei dirbti nemokant „Sodros“ įmokų, gyventojų pajamų ir pelno mokesčio. 
„Bet tai ne mūsų kelias, – sako šeimos restoranų „Jurgis ir drakonas“ bei „Brooklyn brothers“ vadovė. – Kaip mums pavyksta dirbti ir sąžiningai, ir pelningai?  Reikia tikrai labai daug dirbti, strateguoti, analizuoti, rizikuoti, improvizuoti ir mylėti tai, ką darai. Nesame didelis tinklinis restoranas, tačiau 2019 m. esame net 12 vietoje pagal maitinimo įstaigų sumokėtus mokesčius. Jei atsidurtume 30 ar 50 vietoje, galėtume manyti, kad maitinimo verslas tampa skaidresnis“, – sako pašnekovė.

Ji priduria, jog „Jurgio ir drakono“ svečių lūkesčiai yra aukšti viskam, pradedant maistu, produktais, iš kurių gaminami patiekalai, interjerui, aptarnavimui, bendravimui restorane ir elektroninėje erdvėje iki bendrai restorane kuriamai atmosferai ir nuotaikai. Odetos nuomone, ilgalaikėje perspektyvoje tik veikiant sąžiningai ir skaidriai šiuos svečių lūkesčius įmanoma pateisinti.

„Local Pub“ vadovas: pasitikrinkite, kokius atlyginimus moka jūsų mėgstamas baras

Prie iniciatyvos „Baltoji banga“ prisijungė ir baras „Local Pub“ (UAB „Bariukas“). Jo vadovas,  alaus žinovas Vidmantas Čičelis ilgus metus dirbo naujų alaus rūšių kūrėju ir alaus someljė, prieš kelerius metus pradėjo vadovauti barams. Jis atskleidė, koks įspūdis įsiliejus į sritį, kurią mokesčių inspekcija įvardija kaip vieną rizikingiausių šešėlio prasme.

„Barų verslas ypatingas tuo, kad konkurencija čia yra labai didelė. Ir ji vis dar auga. Nenustebinsiu pasakęs, kad didžiausias iššūkis yra darbuotojai. Bet gal nustebinsiu, kad daugumai darbuotojų nesvarbu kaip mokamas atlyginimas – oficialiai ar ne, – atskleidžia pašnekovas. – Vadinasi, „geram“ barui išmokėti darbuotojui atlyginimą kainuoja apie 1,7 karto daugiau nei „blogam“ barui. Kažkada netyčia pastebėjau vieno populiaraus baro atlyginimų vidurkį – 443 eurai. Čia prieš nuskaitant mokesčius.“ 

Pasak V. Čičelio, įdomumo dėlei jau dabar galite susirasti svetainėje rekvizitai.lt savo mėgstamus ar žinomus barus ir patikrinti jų mokamų atlyginimų vidurkį.

„Suprantu, kad yra skirtumai tarp atlyginimų, bet kai jie skiriasi 2-3 kartus – jau nebesuprantu. Daugumoje barų yra dirbančių ne pilnu etatu. Bet ar žinojote, kad dirbant 1 dieną per savaitę, „Sodrai“ mokėsite mokesčius nuo minimalios algos, o  ne nuo realiai išdirbto laiko?“ – klausė V. Čičelis.

„Local Pub“ vadovas apgailestauja, kad daugeliui žmonių vis dar nerūpi baro ar restorano reputacija.

„Įveskite didžiausių restoranų tinklų pavadinimą į google.compaiešką kartu su žodžiais „mokesčių inspekcija“. O šiuose restoranuose toliau pilna žmonių, jų savininkai atidarinėja naujus restoranus“, – pastebi jis. 

Mokėjimas „juodais“ – ratas, iš kurio barams sunku ištrūkti

Pašnekovo teigimu, Valstybinė mokesčių inspekcija kovoja su nemokamais mokesčiais, tačiau per mažai dėmesio skiria prevencijai – paskatinimui pagaliau uždaryti „juodas“ kasas ir nebekartoti senų įpročių. Jis ragino pasimokyti iš policijos pavyzdžio.

„Prisimenate, kiek baudų anksčiau surinkdavo policija ir kiek reikdavo vargti jas išieškant? O kaip pasikeitė situacija, kai padarius kelių eismo pažeidimą ir neturint galiojančių nuobaudų, galima sumokėti baudą per dvi savaites ir tuomet ji – dvigubai mažesnė?“ – primena V. Čičelis.

Jis turi ir daugiau pasiūlymų mokesčių inspekcijai – pavyzdžiui, pritaikyti mokestinę lengvatą tiems barams, restoranams ir kavinėms, kurie apskritai nepriima jokių grynųjų pinigų – tik atsiskaitymus kortelėmis. 

„Arba kodėl VMI nenori susirinkti mokesčių nuo arbatpinigių? Kiek matėte vietų, kurios priima arbatpinigius kortelėmis? „Local pub“ priima, tačiau tai papildoma administracinė našta, o nuo darbuotojams pervedamos sumos yra sumokami tokie pat mokesčiai, kaip ir išmokant atlyginimą. Nuo arbatpinigių grynaisiais sumokama lygiai 0 mokesčių,“ – sako „Local Pub“ vadovas.

Šiuo metu pirmąjame „Local Pub“ bare (Jasinskio gatvėje) vis dar leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais, tačiau neseniai atsidariusiame bare „Local Pub 3“ (Lakūnų gatvėje) grynieji neegzistuoja.

„Tuomet nebereikia skaičiuoti pinigų kas rytą ir vakarą, jų vežti į banką, eiti keistis pinigų, jei kasoje nebelieka monetų ir panašiai“, – sistema džiaugiasi V. Čičelis.

Pasak jo yra keli indikatoriai, kurie gali demaskuoti šešėlyje pasislėpusius, „rizikingus“ barus:  tai santykis tarp pajamų gautų iš klientų grynaisiais ir kortelėmis, apyvartos skirtumas nuo netoliese esančių barų, atlyginimų skirtumas, galimybė atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. 

„Local Pub“ yra pirmasis baras Lietuvoje, prisijungęs prie „Baltoji banga“ skaidraus verslo iniciatyvos.
„Kad ir kaip neįtikėtinai tai skamba, manau, kad po mūsų prisijungs daugiau. Kažkada viena pažįstama, dirbanti su barais, pasakė: „tik nesakyk, kad ir tu moki juodais?“. Norėtųsi, kad tokių klausimų nekiltų! – viliasi V. Čičelis. – Aš suprantu, kodėl dalis barų taip daro  – tai ratas, iš kurio sunku ištrūkti. Tačiau kuo daugiau ištrūks, tuo daugiau bus skaidrumo ir tuo greičiau mažės šešėlis. Tikrai yra barų, kurie veikia visiškai skaidriai, visas pajamas apskaito ir atlyginimus moka tik per bankinius pavedimus. Kuo garsiau kalbėsime apie problemą, tuo labai ji trauksis. Kiekvienas nori būti skaidrus.“

Viešojo maitinimo sektorius – vienas iš akylai sekamų VMI

Valstybinės mokesčių inpekcijos (VMI) Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Diana Šalomskienė sako, jog Viešojo maitinimo sektorius ir 2019-aisiais išliko tarp keturių verslo sričių, kuriose, VMI vertinimu, rizikingumas yra sąlyginai aukštas.

„Analizuojant šio sektoriaus veiklos rezultatus, fiksuojami nepagrįsti skirtumai tarp deklaruotų pardavimų ir pirkimų santykio vidutinės reikšmės, taip pat nukrypimai nuo vidutinio darbo užmokesčio medianos – tai  požymiai, kurie išduoda galimą pajamų neapskaitymą, darbo užmokesčio „vokeliuose“ mokėjimą ar kitus  nusižengimus“, – sakė D. Šalomskienė.

Vis tik net jei VMI administratoriams kavinės ar restorano veikla kelia įtarimų, mokesčių mokėtojai pirmiausia įspėjami arba kviečiami į inspekciją pokalbio – jiems suteikiama galimybė pakeisti savo elgesį,papildyti mokesčių deklaracijas. 

Pasak D. Šalomskienės, per pastaruosius dvejus metus viešojo maitinimo sektoriuje nustatyta per 800 įvairių pažeidimų, atrasta apie 1,7 mln. eurų papildomų pajamų bei apie 0,8 mln. eurų papildomų mokesčių. Trečdaliu atvejų aptikta neatitikimų dėl piniginių lėšų sumų elektroniniame kasos aparate, klientams buvo neišduodami kasos kvitai. Beveik penktadaliu atvejų buvo pažeista kasos operacijų tvarka. 7 proc. patikrinimų metu inspektoriai užfiksavo nelegalų darbą.