Įvedus eurą - beveik 40 tūkst. patikrinimų

Per visą kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpį iš viso buvo atlikta 39 787 ūkio subjektų stebėsena ir nustatytas 1 491 pažeidimas, o tai sudaro 4,41 proc. nuo visų atliktų patikrinimų. Pavyzdžiui, kaimyninėse Baltijos valstybėse per kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpį buvo nustatomi pažeidimai maždaug kas penktoje tikrintoje įmonėje (Estijoje 19,49 proc. ir Latvijoje 20,89 proc.).

1 473 ūkio subjektams, pažeidusiems teisės aktų reikalavimus dėl dvejopo kainų nurodymo, buvo skirti įspėjimai ir 18 ūkio subjektų skirtos baudos. Iš jų 68 įspėjimai buvo skirti ūkio subjektams, prisijungusiems prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo.

Daugiausia pažeidimų buvo dėl kainų nenurodymo dviem valiutomis - 51 proc. dėl kainų suapvalinimo ne pagal teisės aktų reikalavimus - 28 proc. Pažeidimai dėl kainų į eurus perskaičiavimo ne pagal nustatytą neatšaukiamą lito ir euro kursą (3,45280 lito už 1 eurą) sudaro 15 proc. ir kainų nurodymo klaidinančiai ir neaiškiai - 6 proc. Daugiausiai - beveik trečdalis (31,46 proc.) pažeidimų nustatyta Vilniaus apskrityje, Klaipėdos apskrityje - 13,80 proc. ir Kauno apskrityje - 12,36 proc. Mažiausiai pažeidimų nustatyta Alytaus - 2,65 proc., Tauragės - 2,88 proc. ir Telšių - 4,25 proc. apskrityse.

Pagal veiklos sritis daugiausia pažeidimų kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpiu sudarė ne maisto prekės ir paslaugos (49,5 proc,), maisto prekės ir gėrimai (10,9 proc.), grožio salonai, kirpyklos, soliariumai (10,6 proc.) ir viešojo maitinimo paslaugos (7,1 proc.).

Per ataskaitinį laikotarpį daugiausia patikrinimų dėl dvejopo kainų nurodymo atliko Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (12 505), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (5 490) ir Visuomenės sveikatos centrai (4 269).

Kainų nurodymą dviem valiutomis atidžiai stebėjo ir vartotojai, kurie apie galimus euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus informuodavo priežiūros institucijas. Per visą dvejopo kainų nurodymo stebėsenos laikotarpį į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi 1 518 vartotojų ir 519 ūkio subjektų. Vien tik per 2015 m. pirmąsias dvi sausio savaites, kai atsiskaityti už prekes ir paslaugas buvo galima dviem valiutomis, buvo gautas 381 vartotojų kreipimasis dėl to, kad nesilaikoma reikalavimo grąžą atiduoti tik naująja valiuta - eurais. Vartotojai taip pat skundėsi dėl prekių ir paslaugų kainų didinimo bei dėl netinkamo kainų perskaičiavimo ir apvalinimo. Kreipęsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą verslininkai dažniausiai prašydavo pakonsultuoti dėl euro įvedimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo.