Evalda Šiškauskienė: "Su tokia parama - bus bankrotas"

Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, kurios numato, kad darbdaviams, paskelbusiems prastovas ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, iš biudžeto būtų mokama 70 proc. darbuotojo atlyginimo subsidijos.

Svarbu, kad valstybės išmoka negalėtų sudaryti daugiau nei 1,5 minimalios mėnesinės algos, kas sudaro 910,5 Eur popieriuje arba 656 Eur į rankas ir būtų skiriama tik tiems darbdaviams, kurie sutinka patys mokėti 30 proc. algos.

Darbdaviai taip pat galės prie darbuotojų atlyginimų prisidėti ir mažesne suma - 10 proc. Tuo atveju valstybė kompensuotų 90 proc. atlyginimo, tačiau išmokama suma negalėtų būti didesnė nei minimumas, kas sudaro 607 Eur popieriuje arba 437 Eur į rankas.

- Ką manote apie Seimo patvirtintas subsidijas darbo užmokesčiui? Ar užtenka tokių išmokų? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos ŠIŠKAUSKIENĖS.

- Tikrai ne. Labai nusivyliau ir Seimo nariais, ir Vyriausybe. Visos Europos šalys taiko tiesiogines subsidijas - išmoka žmonėms dalį vidutinio atlyginimo. O mūsų dabar priimtos visos tos schemos yra tinkamos veikiančiam verslui.

Tie 10 proc. ir 30 proc. yra tinkanti schema tam, kuris šiek tiek dirba, ir tam, kuris dirba visu intensyvumu. Jie tikrai gali prisidėti. Bet restoranai yra verslas, kuris gyvena iš apyvartos.

Be to, restoranams dabar buvo patys „kūdžiausi“ mėnesiai - kaip įprasta, po gruodžio ir sausio mėnesių vasaris visada yra toks pats menkiausias pajamomis mėnuo. Tad restoranai (ir šeimyniniai, ir dideli) tikrai neturi prisikaupę pinigų, nes 65 proc., tai yra didžiąją liūto dalį, sudaro darbo užmokestis. Restoranai didžiąją dalį lėšų atiduodavo žmonėms - išmokėdavo atlyginimą. Ir tikrai neturi ir neturėjo iš ko prisikaupti.

Viešbučiai - kita istorija. Dauguma jų turi paskolas. Į rinką pastaruoju metu atėjo14 naujų didžiulių viešbučių, jie visi yra su paskolomis. Senesni viešbučiai taip pat ėmė paskolas renovacijai, kad atlaikytų konkurenciją. Tad mūsų sektoriui, tiems priverstinai uždarytiems restoranams, be abejonės, turi būti taikomas visiškai kitas atlyginimų kompensacijos modelis.

- Valdžia sako - reikia visiems solidarizuotis...

- Kai valdžia sako, solidarizuokimės, darbuotojai žiūri išpūtę akis į darbdavius. Bet su kuo ir kam reikia solidarizuotis? Valdžia dar supriešina darbdavius su darbuotojais. Ir visi pasimetę. Darbuotojai nesupranta, kad tie iš biudžeto mokami 70 ar 90 proc. nuo vidutinio atlyginimo yra pagalba ne verslui, o pagalba žmonėms.

Tai, ką mes prašome verslui, yra kitos priemonės: įvairios paskolos, palūkanų dengimas ir pan. Šiuo atveju žmonės pyksta, nes galvoja, kad tai yra pagalba verslui. Dar kartą norėčiau akcentuoti, kad tai pagalba ne verslui, o žmonėms. Bet Vyriausybė to negirdi, atsimušame kaip į sieną.

Yra ir kitas momentas. Reikalaujama išlaikyti darbo vietas tris mėnesius. Kaip gali žiūrėti žmogui į akis ir sakyti, kad išlaikysi jo darbo vietą, jei nežinai, kad galbūt po mėnesio jau bankrutuosi.

Lietuvos banko pasisakymas tiesiog pribloškė. Sakė, koks skirtumas, jei kas bankrutuos, įranga liks, patalpos liks, na, pasikeis savininkai - kas čia tokio. Tokį vaizdingą palyginimą dar davė, kaip į medį trenkėsi mašina. Jeigu vairuotojas užsimuša, kam jį gelbėti, geriau traukti tuos, kurie gale sėdi. Suprask, tegu sau tas sustabdytas verslas ir miršta. Toks požiūris žmonių tikrai nenuteikia optimistiškai.

- Kurią subsidijos formą - didesnę ar mažesnę - jūsų manymu, rinksis įmonės?

- Įmonė įmonei nelygu. Nors, manau, kad rinksis mažiausią. O kaip kitaip? Jei neturi iš ko mokėti net ir tą mažiausią dalį. Nesuprantu, kaip Seimo nariai, sėdėdami ten su geromis algomis, įsivaizduoja, kad žmonės gali iš 400 eurų išgyventi. Visos šalys duoda 700, 900, ar net per 1000 eurų tiesiogines išmokas.

O pas mus norint gauti tas išmokas, prie kurių turi darbdavys prisidėti, dar yra daugybė sąlygų prirašyta.

- Ar galėtumėte įvardyti, kokią sumą konkrečiai žmogus gautų į rankas?

- Tai aukštoji matematika. Dabar buhalteriai sėdi, suka galvas ir niekas nesupranta viso to skaičiavimo mechanizmo. Negalėčiau įvardyti net apytikrės sumos. Reikia turėti labai specialų išsilavinimą, kad paskaičiuotum algas ir dar teisingai užpildytum 115 popierių.

- O kokį modelį siūlė asociacija?

- Labai aiškų ir paprastą. Paimti praėjusių metų užmokesčio vidurkį, arba vidutinį paskutinių trijų mėnesių atlyginimą ir mokėti 70 proc. nuo vidutinio atlyginimo. Tai būtų tiesioginė išmoka darbuotojui. Kaip minėjau, tą daro visos Europos šalys.

Ir Latvija, Estija kažkaip randa galimybę tiesiogines išmokas žmonėms skirti. Lietuva gali būti unikali šalis su savo labai įdomia metodika, švelniai tariant.