ES pinigai plūstels kitais metais

Priminsime, kad žibalo į ugnį įpylė praėjusią savaitę uostamiestyje lankęsis vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, kuris pareiškė, kad Klaipėdos savivaldybė iki 2020-ųjų metų gali prarasti daugiau nei 20 milijonų eurų, jeigu nesugebės laiku įgyvendinti 12-os projektų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Jam antrino ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, patvirtinęs, kad, be Klaipėdos baseino, kuris jau užbaigtas ir sutvarkytas, iš Europos Sąjungos lėšų gauta tik 359 tūkst. eurų Bastionų kompleksui ir jo prieigoms sutvarkyti ir 108 tūkst. - Malūno parko teritorijai sutvarkyti.

"Visos kitos pozicijos, kurių yra dar dešimt, išmokėtų lėšų kontekste lygios nuliui. Septyni projektai - beviltiški", - kritikavo Savivaldybės darbą V. Grubliauskas.

PROCESE. Viešosios erdvės prie buvusio "Vaidilos" kino teatro konversija - vis dar procese. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pasak S. Budino, Klaipėda - vienintelis didmiestis, kuris projektavimo darbus atlieka Savivaldybės lėšomis, o ES parama bus skirta rangos darbams, kurie, numatoma, prasidės 2019 ir 2020 metais.

Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas atsisakė komentuoti politikų pasisakymus, o atsaką į kritiką spaudos konferencijoje pateikė skaičiais.

Pasak S. Budino, šiemet Savivaldybės administracija iš viso vykdo 34 ES lėšomis finansuojamus investicinius projektus, skirtus infrastruktūrai gerinti bei turtui įsigyti, ir 11 "minkštųjų" projektų, kurių metu kuriamos socialinės paslaugos gyventojams ir pan. Savivaldybė jau yra pasirašiusi sutarčių už 30,5 milijono eurų su įvairiomis paramą administruojančiomis institucijomis. Palyginus lėšų išmokėjimą didžiųjų miestų savivaldybėms, matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybei yra išmokėta 15,7 mln. Eur, Vilniui - 7,46, Kaunui - 4,74 mln. Eur. Klaipėda tikrai yra tarp lyderių, o ne tarp autsaiderių.

PASIRENGIMĄ įgyvendinti tikslinės integruotos teritorijos projektus Klaipėdos savivaldybės administracija iliustravo procesą žyminčia lentele.

"Daug projektavimo darbų atliekama Savivaldybės lėšomis. Todėl Vidaus reikalų ministerijai galėjo susidaryti įspūdis, kad miestas nepanaudoja ES lėšų, nes nemato, kokios stadijos yra projektas. Šiuo metu dauguma projektų yra statybų leidimų stadijos, tad jie prasidės kitais metais", - tvirtino Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

"Pažymėtina, kad Klaipėdos rezultatus šiemet gerina užbaigtas didelės apimties ES projektas, kuriam buvo skirta per 12,6 mln. eurų ES lėšų - tai Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba. Tuo pat metu pradėta Lazdynų baseino rekonstrukcija Vilniuje dar nebaigta. Klaipėdos savivaldybė iš viso 2019-2021 metais numato vykdyti 112 investicinių projektų, apimančių įvairias finansavimo sritis. Tad norisi glaudaus politinio bendradarbiavimo. O kalbant apie europinės paramos projektus, nė vieno euro neatiduosime", - užtikrino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.

Norėdama išsklaidyti visas abejones, Klaipėdos miesto savivaldybė pateikia visus skaičius ir analizes, susijusias su įgyvendinamais ES projektais ir jų finansavimu.