Bankų mokesčio pasekmes išgyvenanti Lenkija: mažėja paskolų, didėja palūkanos, traukiasi užsienio bankai

Ekonomisto teigimu, bankų mokestis Lenkijoje įvestas pagal blogiausią įmanomą modelį. „Jeigu norite įvesti bankų mokestį Lietuvoje, nekopijuokite Lenkijos ir žvelkite plačiau – reikia įvertinti įvairius variantus ir pasirinkti geriausią. Lenkijoje šis mokestis turi daugiau neigiamų pasekmių bankams, gyventojams ir ekonomikai, nei teigiamų – valstybės biudžetui“, – sakė dr. M. Zygierewicz.

Anot eksperto, per praėjusius trejus metus Lenkijoje paskolų palūkanos išaugo. Mokesčio našta palietė ne tik besiskolinančias jaunas šeimas ir verslus, bet netgi taupančius indėlininkus. Šiems už indėlius gaunamos palūkanos sumažėjo nuo 1,5 % iki 1,1 %. 

Dr. M. Zygierewicz atkreipia dėmesį, kad Lenkijos žmonėms tampa vis sunkiau gauti paskolas, ypač – būstui įsigyti ir verslui plėtoti. Paskolų marža augo nuo 2,24 % 2015 metais iki 2,68 % 2017 metais. Būsto paskolų zlotais palūkanos šalyje šiuo metu siekia 4,3 % (palūkanos Lietuvoje – 2,38 %). Įvedus mokestį, paskolų portfelis nustojo augti, padaugėjo ekonomikai nenaudingų paskolų, taip pat augo valstybės obligacijų dalis – bankai noriau pradėjo skolinti valstybei nei žmonėms.

Nors įvedant mokestį, buvo tikėtasi didesnės bankų konkurencijos ir mažųjų rinkos dalyvių plėtros, įvyko priešingai – finansų paslaugų rinkos koncentracija išaugo, susilpnėjo maži ir vidutinio dydžio bankai.

Taip pat jau ryškėja tendencija, kad užsienio kapitalas traukiasi iš Lenkijos bankų sektoriaus, akcentuoja lenkų ekspertas.

Kai kurie užsienio kapitalo bankai apskritai atsisako padalinių bei filialų Lenkijoje, ir didžiajam šalies verslui skolina tiesiogiai iš motininių bankų užsienyje, šitaip apeidami mokestį. Pačių Lenkijos bankų plėtra į užsienį tokiomis sąlygomis tampa vis sunkiau įmanoma.