Bankai Lietuvoje uždarinėja įmonių sąskaitas ir nesiteikia nieko paaiškinti

Bankas teigia, kad tai daroma įgyvendinant teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti tinkamą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją, tačiau neatskleidžia konkrečių priežasčių, dėl kurių dalykiniai santykiai su kai kuriomis įmonėmis nebegali būti tęsiami.

Uždarė pagrindinę įmonės sąskaitą

AIfa.lt duomenimis, praėjusiais metais kai kurios Lietuvoje registruotos ir veiklą vykdančios įmonės gavo Švedijos kapitalo banko „Swedbank“ laiškus, kuriais informuojama, kad santykiai su šiomis įmonėmis bus nutraukti, o sąskaita uždaryta.

Vieną tokią įmonę (redakcijai jos pavadinimas, vadovo vardas ir pavardė žinomi) „Swedbank“ praėjusių metų lapkritį laišku informavo, kad prieš kelerius metus pavedimai į jos sąskaitą buvo atliekami iš juridinių asmenų, kurie neatitinka „Swedbank“ skaidraus kliento statuso.

„Toliau teikdamas jums finansines paslaugas, bankas negalėtų tinkamai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintos pareigos užtikrinti tinkamą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją. Todėl dalykinių santykių tęsimas su jumis yra nepriimtinas bankui“, – rašoma „Swedbank“ laiške įmonei.

„Swedbank“ praėjusių metų lapkričio 11 d. informavo įmonę, kad jos pagrindinė sąskaita šiame banke bus uždaryta iki 2019 m. gruodžio 31 d., bet po derybų terminą pavyko pratęsti iki šių metų sausio 11 d.

Transporto ir logistikos paslaugas teikianti bendrovė buvo priversta visas lėšas iš pagrindinės sąskaitos „Swedbank“ pervesti į savo sąskaitas kituose bankuose. Šiuo metu įmonę aptarnauja vienas iš keturių stambių komercinių bankų Lietuvoje.

Su įtartinais klientais nebendrauja kelerius metus

Bendrovės vadovas pasakojo, kad prieš kelerius metus už teiktas paslaugas klientams iš Rusijos mokėjo ne šie klientai, o kiti juridiniai asmenys. „Tarkime, mes dirbame su Ivanovu, o už jį pavedimą padaro kokia nors „United Ekspres“ kompanija. Tuo metu klausimų dėl to nekildavo nei bankui, nei mums. Klientai teigė, kad už juos sumokės kita kompanija, ir mes tuos pinigus įskaitydavome. Bet mes su tais klientais, kuriais bankas dabar susidomėjo ir dėl kurių kilo įtarimų, nedirbame jau kelerius metus. Bankas į tai neatsižvelgė, vis tiek uždarė mūsų sąskaitą“, – pasakojo verslininkas.

Jis stebėjosi, kodėl bankas anuo metu, kai buvo vykdomi pavedimai, neperspėjo savo kliento, kad nutrauktų santykius su, banko nuomone, nepatikimais klientais ir nepriimtų iš jų piniginių pervedimų.

„Dabar derėdamiesi su banku dėl sąskaitos panaikinimo siūlėme įsipareigoti nebendrauti su tais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurie kelia įtarimų bankui, ateityje nepriimti jokių neaiškių mokėjimų. Bet bankas apie tai net nesutiko kalbėtis, tiesiog uždarė sąskaitą“, – stebėjosi įmonės vadovas.

Verslininkas pripažino, kad teisiniu aspektu bankui priekaištų neturi: „Su teisininkais konsultavausi tuo klausimu, jie sako, kad bankas nepriekaištingai teisiškai viską suformulavo. Taigi iš teisinės pusės bankui priekaištų neturime, bet šiaip viskas atrodo keistai. Su banko vadybininkais tais klausimais diskutavome gal pusę metų. Kalbėjome, kad gal prieš kelerius metus ir buvo klientų, kurie yra „jautrūs“, gal bankas daugiau informacijos turi. Bet į kiekvieną klausimą yra jų atsakymas, kad tai konfidencialu, kad bankas neteiks jokio paaiškinimo. Tai labiausiai buvo išmušę iš vėžių“, – teigė įmonės vadovas.

Įtariai vertina akcininkus iš Rusijos, Kipro ir Maltos

Šiuo metu, pasak verslininko, tenka būti labai atsargiems bendraujant su užsienio klientais. Mat jeigu įmonė užmezga verlso ryšius su klientu, kurio vienas akcininkų nėra ES pilietis, net jei to nežino, gali kilti problemų su Lietuvoje veikiančiais skandinaviškais bankais. Kartais esą nepadeda net ir perdėtas apdairumas, nes bankui gali neįtikti ir įmonės iš ES.

„Ypač reikia saugotis, jeigu įmonė registruota, pavyzdžiui, Kipre ar Maltoje. Tokiu atveju bankas jau reikalauja detalaus įmonės akcininkų sąrašo: visų fizinių ir juridinių asmenų. Tokią informaciją tenka suteikti, jeigu, pavyzdžiui, norėsi šiems klientams ateityje parduoti prekių ir iš jų gauti pinigų. Ir tada bankas sprendžia – pervesti pinigų ar ne, – pasakojo įmonės vadovas. – Esminis klausimas dabar yra, kad su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos vėliava viskas sugriežtinama iki nesuprantamo lygio.“

Pasak bendrovės vadovo, bankas gali nieko neaiškindamas nevykdyti pavedimo iš įmonės, kuri registruota kitoje valstybėje. „Bet koks klausimas su banku dabar atsiremia į atsakymą, kad yra pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencija, – teigė pašnekovas. – Paaiškinimų, kuris įmonės klientas ir kodėl neatitinka standartų, niekas neteikia. Viskas konfidencialu. Negali jų (bankininkų – aut. past.) suprasti.“

Sudėtingiau atidaryti naują sąskaitą ir pasiskolinti

Įmonės vadovas pasakojo, kad Lietuvoje juridiniams ir fiziniams asmenims dabar gerokai sudėtingiau atidaryti naują sąskatą šalyje veikiančiuose skandinaviškuose bankuose.

„Šiandien sudėtingumas tas, kad jeigu tarp įmonės akcininkų – fizinių asmenų – yra ne Lietuvos pilietis, sąskaitą bankę atsidaryti yra pakankamai sudėtinga. O jeigu vienas akcininkų yra Rusijos pilietis – ypač, o gal ir neįmanoma. Vyksta įvairiausi tikrinimai. Paskui tokiems klientams leidžiama suprasti, kad gal geriau jūs eikite į kitą banką atsidaryti sąskaitos“, – pasakojo verslininkas.

Visi įmonės, kuriai vadovauja Alfa.lt pašnekovas, akcininkai yra ES valstybių narių – Estijos ir Italijos – jurdiniai ir fiziniai asmenys.

Kita problema, anot verslininko, ta, kad Lietuvoje praktiškai nėra bankų konkurencijos. Ir kai įmonės jaučia finansavimo poreikį, konkurencingų pasiūlymų rasti beveik neįmanoma.

„Dėl to sudėtinga apie bankus kalbėti, nes tiesiog nėra pasirinkimo. Yra keturi bankai Lietuvoje. Trys iš jų skandinaviškos kilmės, vykdantys panašią politiką, ir Šiaulių bankas. Jau porą mėnesių deriname kelis finansavimo projektus, turėtų greitai būti finišo tiesioji, bet nežinome, koks bus atsakymas“, – kalbėjo verslininkas.

Jis teigė iš kolegų verslininkų dažnai girdintis nusiskundimų, kad skandinaviški bankai dabar Lietuvos logistikos ir transporto sektorių vertina kaip patį nepatikimiausią. „Jeigu finansavimo Lietuvoje gauti nepavyks, reikės ieškoti banko ne Lietuvoje, – sakė logistikos ir transporto įmonės vadovas. – Lietuvoje realios bankų konkurencijos nėra. Dominuoja skandinaviškas kapitalas ir didelio pasirinkimo nėra: vienas variantas iš keturių.“

Pasak verslininko, istorijų, panašių į jo įmonės atvejį, Lietuvoje yra ne viena. „Nesame mes vieninteliai. Iš bankų vadybininkų esu girdėjęs, kad su kai kuriais klientais jiems tenka bylinėtis, nes klientai atsisako banko, verčiami uždaryti sąskaitą. Vadybininkai pasakojo iš banko vadovybės gaunantys nurodymą kliento atsisakyti, o klientas, gavęs raštą, kad jo sąskaita bus uždaryta, nesutinka ir kreipiasi į teismą“, – pasakojo įmonės vadovas.

„Swedbank“: nuolat atnaujiname informaciją apie klientus

„Swedbank“ atsisakė aptarinėti Alfa.lt pateiktą pavyzdį. „Komentuoti individualių atvejų ar nurodyti priežasčių, dėl kurių nutraukiamas bendradarbiavimas su klientais, mes neturime galimybės“, – atsakyme redakcijai rašo Švedijos bankas.

„Swedbank“ pabrėžė, kad bankams galioja labai griežti teisiniai reikalavimai, jie įpareigoja įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“.

„Šio principo įgyvendinimas yra susijęs su tarptautiniais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiksmais. Pasaulyje pastaruoju metu suaktyvėjo įvairios saugumo grėsmės, buvo ir atvejų, kuomet naudojantis bankų sistemomis buvo finansuojami tokias grėsmes keliantys judėjimai. Bankai privalo užtikrinti, kad jų infrastruktūra nesinaudotų piktavaliai ir grėsmę kitiems asmenims keliantys asmenys. Jei bankas šių reikalavimų nesilaikytų, jis gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti bendradarbiavimą su tokiu banku“, – teigiama banko komentare.

„Swedbank“ teigia nuolat atnaujinantis informaciją apie savo klientus, nes esą turi teisinį įpareigojimą įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“.

„Jeigu klientas nepateikia ar vengia pateikti banko prašomą informaciją arba kliento pateikta informacija mums kelia įtarimų, bankas gali atsisakyti vykdyti arba sustabdyti kliento piniginių operacijų ar sandorių vykdymą, taip pat priimti sprendimą nutraukti dalykinius santykius su juo“, – teigė bankas.

„Swedbank“ neatsakė į Alfa.lt klausimą, ar šiame banke gali atsidaryti sąskaitą įmonė, kurios akcininkai – fiziniai ar juridiniai asmenys – yra Rusijos, Kipro ar Maltos piliečiai.

Bankas taip pat neatsakė, ar įmonių sąskaitų uždarymas yra susijęs su „Swedbank“ pinigų plovimo skandalu ir kaip dėl to pasikeitė banko reikalavimai Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų atžvilgiu.

„Swedbank“ atsisakė nurodyti ir skaičių klientų, su kuriais dalykinių santykių tęsimas tapo nepriimtinas dėl to, kad teikdamas šiems subjektams finansines paslaugas bankas negalėtų tinkamai įgyvendinti teisės aktuose įtvirtintos pareigos užtikrinti tinkamą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją.

Pripažino nesusitvarkę su pinigų plovimu

Švedijos bankas „Swedbank“ pinigų plovimo skandalo epicentre atsidūrė 2019 m. vasario viduryje, kai Švedijos televizija SVT paskelbė, kad įtartini pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandale įklimpusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 m. galėjo viršyti 40 mlrd. SEK (3,8 mlrd. eurų).

Įtarta, jog tai galėjo būti pinigų plovimas, nes pinigai keliavo tarp maždaug 50 realiai neveikusių sąskaitų.

„Swedbank“ vidaus ataskaita rodė, jog į šiame banke atidarytas sąskaitas 2007­­–2015 m. galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. SEK (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų.

2019 m. rugsėjį „Swedbank“ viešai išplatintame pranešime pripažino, jog nesusitvarkė su pinigų plovimo prevencijos reikalavimais, bei leido teisėsaugai apklausti vieną savo teisininkų.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ generalinis direktorius Jensas Henrikssonas pernai gruodį pranešė, jog dėl pinigų plovimo atliekami „valymai“ visoje grupės valdymo struktūroje. Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR jis pripažino, kad „Swedbank“ grupė turėjo valdymo problemų. „Valymai vyksta aukščiausiu „Swedbank“ vadovybės lygiu. Tai – naujas etapas visam „Swedbank“, – pabrėžė jis.

„Swedbank“ valdytojų taryba iškėlė užduotį atlikti kruopštų „valymą“ banko valdyme ir imtis tolesnės banko veiklos plėtros. „Turėjome problemų dėl pinigų plovimo. Mūsų valdymas ir vidaus kontrolė nebuvo pakankamai geri. Suteikėme galimybių įtariamiesiems pinigų plovėjams pasinaudoti mumis. Tai – blogai“, – pabrėžė J. Henrikssonas.

Jis akcentavo, kad „Swedbank“ keturiose namų rinkose – Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – pasitikėjimas neprarastas.

Banko vadovas teigė, kad „Swedbank“ grupėje atliekamas vidaus tyrimas, konsultuojantis su tarptautinėmis teisininkų kompanijomis, dėl įtartinų milžiniškų sumų sandorių 2007­­–2019 m. Pasak J. Henrikssono, „Swedbank“ grupė atsakomybės nesikrato, ir tai esą patvirtina permainos aukščiausiuose postuose.

Pinigų plovimo „Swedbank“ skandalą tiria Europos Centrinis Bankas, Švedijos, Baltijos šalių, JAV institucijos.