„Auksiniai šaukštai“ neturi pasikartoti

Jos ir dabar yra nepageidaujamos, tačiau įsteigia naujas įmones ir toliau dalyvauja konkursuose, kaip buvo su skandalingai pagarsėjusia bendrove „Nota Bene“.

„Šiuo metu yra susiformavusi ydinga praktika, kai tiekėjai, įrašyti į nepatikimų tiekėjų sąrašus, įsteigia naują juridinį asmenį, vykdantį analogišką veiklą, ir taip toliau dalyvauja viešuosiuose pirkimuose išvengdami atsakomybės už Viešųjų pirkimų įstatymo ar ankstesnių viešųjų pirkimų sutarčių pažeidimus.

Todėl siūloma įstatyme nustatyti ne galimybę, bet pareigą perkančiosioms organizacijoms atmesti tiekėjų paraiškas dėl pačio tiekėjo bei ir dėl jį patronuojančios įmonės kvalifikacijos trūkumų“, - dėstoma projekte.

Iškart paraiškas būtų privaloma atmesti, jei jų teikėjas yra padaręs nusikalstamas veikas viešiesiems finansams, valstybės tarnybai, viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti asmenys ar jų vadovaujamos įmonės, jeigu jie būtų pripažinti kyšininkavusiais, užsiėmusiais prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavę ir pan.

Tokie pat reikalavimai galiotų ir patronuojančioms įmonėms, jei jų atžvilgiu per pastaruosius penkerius metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Tokie patys reikalavimai būtų keliami ir tada, kai tiekėjo, jo vadovo, akcininko, dalininko, taip pat jo patronuojančiosios įmonės bet kokio atstovo, galinčio surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, veikla būtų pripažinta kaip nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.

„Žmonės, kurie yra nuteisti už tai, kad apgavo valstybę, gali ir toliau prekiauti su valstybe. Tereikia vietoj įmonės, įtrauktos į nepageidaujamų sąrašą, įsteigti kitą įmonę. Pinigus, skirtus krašto apsaugai, turi gauti sąžiningi verslininkai, o ne tie, kurie pelnėsi viešojo intereso sąskaita.

Tačiau prisiminkime kad ir tą garsiąją „auksinių šaukštų“ istoriją. Joje būtent tokia schema ir buvo taikoma, vietoj „Nota Bene“ buvo įsteigta nauja įmonė, kuri ir po tos istorijos toliau dalyvavo viešuosiuose konkursuose“, - „Vakaro žinioms“ sakė pataisų iniciatorius V.Bakas.

„Nota Bene“ sutartis su Lietuvos kariuomene pakrikštyta „auksinių šaukštų“ istorija, mat kariuomenei, pavyzdžiui, buvo įsiūlyta pjaustymo lentelė už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus; duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje - 13 eurų; kepsniams naudojama šakutė už 184 eurus, kiaurasamtis už 70 eurų, galąstuvas už 103 eurus, peilis mėsai kapoti už 250 eurų, sietelis už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai už 243 eurus bei 258 eurus ir t.t.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šių metų pradžioje priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo bendrovės „Nota Bene“ buvusį direktorių Andrių Jazgevičių pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir svetimo prekės ženklo naudojimo bei skyrė jam 7000 eurų baudą.

Jis taip pat turėtų atlyginti Lietuvos kariuomenei padarytą daugiau kaip 4000 eurų materialinę žalą ir sumokėti 750 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad, pagal 2014 metais pasirašytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį tarp Lietuvos kariuomenės ir „Nota Bene“, kai kurios kariuomenei pristatytos prekės neatitiko sutartyje numatytų reikalavimų.

A.Jazgevičiaus vadovaujama įmonė 2014 metais buvo pripažinta Lietuvos kariuomenės skelbto konkurso lauko virtuvės įrankiams įsigyti nugalėtoja.

Tuometinis direktorius su kariuomenės Materialinių resursų departamentu sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį iš anksto žinodamas, kad sąmoningai ir tyčia neįvykdys visų sutarties reikalavimų - pristatyti tam tikrą kiekį konkretaus gamintojo pagamintų lauko virtuvės agregatų, atsarginių dalių ir įrankių.

Siekdamas įvykdyti sutarties sąlygas, A.Jazgevičius, neturėdamas leidimo, svetimu prekės ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį, įsigytą iš kito prekių gamintojo. Ant 48 vienetų lauko virtuvės įrankių jis užklijavo svetimo prekės ženklo lipdukus su prekės kodu ir kita informacija.

Svetimu prekės ženklu pažymėtas ir sutartyje numatytų reikalavimų neatitinkančias prekes A.Jazgevičius pateikė Lietuvos kariuomenei su kitomis, reikalavimus atitinkančiomis prekėmis.

Tokiais savo veiksmais jis netinkamai įvykdė įmonės įsipareigojimus Lietuvos kariuomenei ir padarė jai 4055 eurų materialinę žalą.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir, pasak teismo pranešimo, nuoširdžiai gailėjosi. Apklausiamas jis teigė, kad nusikalstamus veiksmus padarė norėdamas įvykdyti viešojo pirkimo reikalavimus.

„Mūsų pataisos lems tai, kad steigti naujas įmones bus beprasmiška, nes reikalavimus siesime ne tik su įmonėmis, bet ir su akcininkais bei susijusiais asmenimis, patronuojančiomis įmonėmis“, - užtikrino V.Bakas.

Paklaustas, kodėl tokiu būdu siekiama išskaidrinti tik pirkimus gynybos srityje, V.Bakas tvirtino, kad norėjo siūlyti tai daryti visose srityse.

„Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba į tai žiūri atsargiai. O mano kompetencijos sritis yra gynybos bei saugumo sritis.

Todėl visų pirma siekiu, kad bent jau šitoms sritims skiriami pinigai būtų panaudoti skaidriai - kad tie, kurie korumpuoja, pelnosi, neturėtų galimybės pakliūti į konkursus.

Tačiau sutinku: jei šis įstatymas bus priimtas, inicijuosiu ir pataisas, susijusias su pirkimais visose kitose srityse“, - pažadėjo V.Bakas.