Aistra lenktynėms tapo verslu

Profesionalus lenktynininkas neslėpė, kad tuo metu galimybė pradėti ir plėtoti Simuliatorių akademijos idėją kėlė daug dvejonių. Tačiau atvykęs mokytis į uostamiestį suprato, kad priėmė drąsų, bet teisingą sprendimą.

Aistra kartingams

19-metis K. Jovaiša gimė ir užaugo Šilutėje. Baigęs gimnaziją dabar žinių semiasi vienoje Klaipėdos aukštojoje mokykloje, kur studijuoja turizmą.

"Atrodo, kad lenktynės su turizmu nesusijusios, bet yra paskaitų, kurios duoda daug tiek psichologiniam darbui su savimi, tiek versle bendraujant su klientais", - pokalbyje su "Vakarų ekspresu" sakė jaunuolis.

Jis aistrą lenktynėms pajautė būdamas mažas berniukas. Tai suprato vaikino tėtis, kai su šeima Klaipėdos kartodrome susipažino su profesionaliu kartingų treneriu Romualdu Ščiucku.

"Treneris mano tėčiui pasakė: "Tavo sūnus turi talentą ir turi eiti toliau." Tokie žodžiai mano tėtį motyvavo. Tačiau kai sužinojome sumą, kokios reikia norint siekti profesionalios karjeros kartingų pasaulyje... Reikėjo dviejų kartingų, autobuso su įrankiais ir detalėmis. Mums savo lėšomis viso to įsigyti nebuvo įmanoma", - teigė K. Jovaiša.

Visgi 2011 metais, kai lenktynininkui buvo vos 12 metų, jam tėtis nupirko kartingą.

Pirmąjį sezoną kartingų čempionate šeima važiavo pasikliaudama savo žiniomis ir, kaip teigia K. Jovaiša, tai neleido pasiekti aukštų rezultatų.

"Supratome, kad pinigus iš esmės išmetėme į vandenį. Kiti profesionalūs sportininkai važiavo su reikiama įranga, treneriais. Antram sezonui tėtis pradėjo ieškoti rėmėjų, o tai padaryti nebuvo paprasta, kadangi kartingų sportas nėra labai populiarus. Padėjo tik pažįstami. Tačiau surinkome reikiamą sumą ir prisijungiau prie "Energy Racing" komandos, kuri tuo metu buvo geriausia Lietuvoje", - pasakojo šilutiškis.

Ir po lemtingo sprendimo rezultatai pasikeitė. Turėdamas naują kartingą ir trenerį, jaunuolis pradėjo sparčiai gerinti rezultatus.

"Galėjau važiuoti iš visų geriausiai, bet jeigu tavo techninės galimybės ribotos, laimėti nėra vilčių. Tai mane ir užgrūdino - neturėjau geriausios technikos, bet važiavau tolygiai su varžovais", - prisiminimais dalijosi K. Jovaiša.

YPATYBĖS. Pasak Karolio Jovaišos, vairuoti Simuliatorių akademijoje nėra paprasta. Nors yra manančių, kad tai - tarsi kompiuterinis žaidimas, po valandos važiavimo ne vienas priverstas braukti prakaitą.

Įspūdingi rezultatai

2015 m. Karolis perėjo į pajėgesnę kartingų klasę. Tada artėjo vaikino 15-asis gimtadienis. Sulaukęs daugiau palaikymo ir paramos jis atsisėdo į dar galingesnį kartingą, su kuriuo atvykęs į patį pirmąjį Baltijos šalių čempionatą, kuriame dalyvavo ir Europos prizininkai, užėmė pirmąja vietą. Būtent tais metais jis tapo Lietuvos kartingų čempionu ir gavo bilietą į pasaulio kartingų čempionatą.

"Iš trijų važiavimų dviejuose tiesiog patekau į incidentus ir iškritau iš trasos. Per visus sezonus buvo skilęs šonkaulis, bet rimtesnių traumų išvengti pavyksta. Pats kartingas sveria apie 100 kilogramų, tad kai su juo vertiesi, jausmas klaikus", - sakė K. Jovaiša.

Jo teigimu, daugelis žmonių kartingų rimtu sportu nelaiko, sako, kad yra važiavę ir "nieko ten sudėtingo". Tačiau, kaip teigia sportininkas, važiuoti su nuomotu kartingu mėgėjų trasoje ne tas pats, kas sėsti prie sportinio kartingo vairo.

"Paprastas kartingas gali pasiekti 60 km/val. greitį, o sportinis - 140 km/val. greitį. Ir tokiu greičiu važiuoji ne automobiliu, o būdamas nuo žemės per degtuko dėžutę.

Jeigu man lieptų rinktis: sezoną važiuoti kartingu Europoje arba sezoną važiuoti Lietuvos čempionate su automobiliu, rinkčiausi kartingą. Tai yra tikras sportas. Automobilyje yra mažiau darbo, tu esi prisegtas 5 diržais ir visiškai nejudi sėdynėje, o kartinge nėra saugos diržų, todėl važiuojant reikia dirbti visu kūnu, tai - tikras darbas. Kova vyksta nuolatos, nuo varžovo skiria milimetrai. Automobilių lenktynėse dažniausiai laimi ne vairuotojas, o automobilis. Tai šiek tiek liūdina, bet viskas dar priešaky", - neabejojo jaunuolis.

Jis su kartingu baigė važiuoti 2016 metais, kai jam buvo vos 17. Kaip teigia Karolis, karjerai tęsti tiesiog neliko lėšų.

SIMULIATORIUS. Simuliatorių akademijoje atsisėdęs į kėdę jautiesi tarsi tikrame automobilyje - yra vairas, pedalai.

Automobilių sportas

Naują puslapį karjeroje K. Jovaiša vertė praėjusią vasarą, kai debiutavo prie sportinio automobilio vairo Palangoje vykusiose 1006 km lenktynėse. Pasak jaunuolio, tai veikiausiai buvo vienas iš sunkiausių sprendimų jo gyvenime.

"Kad važiuosiu lenktynėse, sužinojau likus savaitei iki jų. Į Simuliatorių akademiją Klaipėdoje atėjo tos komandos vairuotojas gerinti savo vairavimo įgūdžių prieš 1006 km lenktynes ir užsiminė, jog komanda ieško dar vieno vairuotojo, tuomet man atsirado galimybė. Visą gyvenimą svajojau lenktyniauti su sportiniu automobiliu, ir tai nukrito lyg iš dangaus.

Pirmą kartą į sportinį automobilį atsisėdau likus keturioms dienoms iki lenktynių, pabandžiau Kaune, Kačerginėje, su "Honda Civic" automobiliu. Pasirodo, su tuo automobiliu važiavau taip greitai, kad komandos vadovas ir vairuotojai liko labai nustebę", - sakė savo rezultatais save ir kitus stebinęs vaikinas.

K. Jovaiša lenktynėse parodė tokį gerą rezultatą, kokio niekas nesitikėjo. Jis su sportiniu automobiliu sugebėjo aplenkti net lenktynių senbuvius.

Verslo idėja gimė duše

Apie įspūdingą jauno lenktynininko karjerą pradėjome ne atsitiktinai. Būtent tai jam padėjo suformuoti verslo idėją, kuri, kaip sakė šypsenos neslėpęs K. Jovaiša, gimė tiesiog duše.

"Kilo mintis įrengti kažką panašaus į Simuliatorių akademiją, ką padaryti pavyko dar 2017 metais. Tuo metu buvau 11-okas, todėl vienam visko įgyvendinti nebūtų pavykę. Panašių minčių turėjo ir mano kolega Laurynas Vaitiekūnas, kuris taip pat ne vienerius metus važiavo kartingu. Su juo jau buvome pažįstami, todėl susitikome, aptarėme idėją ir ją pradėjome įgyvendinti", - sakė K. Jovaiša.

Kas toji Simuliatorių akademija? Kaip teigia jos bendrakūrėjas L. Vaitiekūnas, joje žmonės mokosi vairuoti automobilį. Nors kai kurie atvykę į akademiją jaučiasi tarsi kompiuterių klasėje, jos įkūrėjai teigia, kad toks požiūris prie vairo malonumo nesuteiks.

"Lenktynių simuliatorius yra arčiausiai realybės esantis simuliatorius. Krepšinio ir kitų sporto šakų žaidimuose tokios realybes nepajausi.

Važiuoti simuliatoriumi netgi sunkiau nei realybėje, kadangi nejauti automobilio gabaritų. Valandą vairuoti profesionaliame simuliatoriuje reikalauja fizinių jėgų.

Žmogus prakaituoja, tad tai tampa kone kardio pratimu", - juokėsi L. Vaitiekūnas.

Kaip teigė akademijos įkūrėjai, teko pradėti nuo dviejų simuliatorių, kadangi įranga - brangi. Pirminė investicija siekė apie 20 tūkst. eurų.

Kaip teigia L. Vaitiekūnas, junginyje žodis "akademija" yra ne atsitiktinai, kadangi atvykęs ir prie vairo atsisėdęs žmogus mokosi, įgyja žinių ir jas vėliau pritaiko realybėje.

"Žmonės gauna ne tik pramogą, bet ir žinių, ir informacijos, kodėl nesiseka vairuoti, kokias klaidas daro. Iš esmės greitai vairuoti automobilį reikia turėti įgūdžių - ekstremalioje situacijoje sprendimas turi būti priimtas žaibiškai. Dažniausiai priimami neteisingi sprendimai ir automobilis nesuvaldomas. Tačiau mūsų akademijoje svarbiausias principas tas, kad žmogus įgytų reikiamų įgūdžių ir apskritai nepatektų į tokias situacijas", - tikino L. Vaitiekūnas.

Darbas - malonumas

Kaip teigia K. Jovaiša, verslo pradžia buvo itin sudėtinga. Jam kone kasdien tekdavo važiuoti iš Šilutės į Klaipėdą ir atgal. Tačiau dabar, jo teigimu, tai yra darbas, kurį myli.

"Studijos labai padeda. Žmonės ateina, jiems reikia kuo aiškiau pateikti informaciją, kad lengviau išmoktų vairuoti. Klaipėdoje tikrai trūko vietos, kur vairuotojas galėtų pasimokyti ir įprasto, ir lenktyninio vairavimo", - sakė K. Jovaiša.

Paklausti, ar skaičiavo, kada investicija į Simuliatorių akademiją atsipirks, vyrukai pateikė optimistinį atsakymą.

"Skaičiavome, tačiau stipriai nusiskaičiavome (juokiasi - Aut. past). Bet žiūrime optimistiškai. Tai naujovė. Dveji metai nėra daug. Nežinančių apie akademiją yra daug, tad tikrai prireiks laiko. Galima sakyti, akademijoje vairuojantys žmonės tampa sportininkais - elektroninis sportas jau beldžiasi į duris", - tikino L. Vaitiekūnas.

Pasak vaikinų, vienas pagrindinių Simuliatorių akademijos tikslų - prisidėti prie eismo saugumo kelyje. Lietuvoje, be Simuliatorių akademijos Klaipėdos, tokių vietų įgūdžiams įgyti yra tik Kaune ir Vilniuje.