Žydrė Gavelienė: kiek tūkstančių keliautojų dar turi nukentėti, kad būtų reguliuojama turizmo rinkos priežiūra?

Nuo liepos mėnesio jau ketvirtam kelionių organizatoriui - "Plius Travel" - paskelbus apie nemokumą Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė mano, kad reikėtų pagalvoti, kaip galima užtikrinti, kad visiems laikams durys į turizmo verslą būtų uždarytos asmenims, kurie apie veiklos sustabdymą praneša tą pačią dieną. Jie lieka skolingi viešbučiams, pervežimų bei skrydžių bendrovėms, tuo sukeldami didžiulį stresą išvykusiems keliautojams bei papildomų problemų situaciją spręsti bandantiems Turizmo departamento atstovams.

Ž.Gavelienė siūlo įpareigoti Valstybinį turizmo departamentą vykdyti tinkamą kelionių organizatorių, besiremiančių užsakomaisiais skrydžiais, priežiūrą bei veiklos kontrolę - užtikrinti tiek reikiamos teisinės bazės egzistavimą, tiek atitinkamus žmogiškuosius bei finansinius išteklius. Jos nuomone, tai daug tikslingiau nei vietinio turizmo paslaugas siūlančių įmonių veiklą apsunkinančios iniciatyvos - tokios kaip neadekvačių draudimo sumų, ypač, kai nėra sureguliuotas atitinkamų draudimo produktų atsiradimas, reikalavimas.

Valdininkė ragina šviesti nuolaidų besivaikančius vartotojus. "Kiekviena kelionė turi savo savikainą, kurią visų pirma sudaro skrydžio bei apgyvendinimo kaštai. Šiais interneto laikais pasitikrinti, kiek kainuotų panaši kelionė, ją organizuojant savarankiškai, nėra itin sudėtinga. Taip, nuolaidos yra sudėtinė rinkodaros bei didelio masto užsakymų dalis. Tačiau, jei keliones nuolat, kelis kartus mažesnėmis nei jų savikaina kainomis, siūlo naujas ir didelio finansinio užnugario neturintis kelionių organizatorius, būtina sunerimti dėl jo finansinės situacijos", - sako Ž.Gavelienė.

Ji pataria nebetikėti mistiniais geradariais ir remtis ilgai rinkoje veikiančiomis, finansiškai pajėgiomis, tarptautinį užnugarį turinčiomis kelionių agentūromis. Brangindamos savo vardą, reputaciją ir ryšius su klientais jos ne tik nesiūlys pirkti abejotino patikimumo kelionių organizatorių rengiamų kelionių, bet, nutikus bėdai, padės atgauti sumokėtus pinigus. Galiausiai - suteiks reikiamą informaciją ir nepaliks turistų nežinioje.

Ž.Gavelienė ragina parengti tinkamą reagavimo į krizines situacijas sistemą. Privalo būti vienas, visą parą veikiantis kontaktinis numeris, aptarnaujamas pakankamo skaičiaus specialistų, kuriuo paskambinęs žmogus sužinos, kokia yra situacija, kokie vykdomi veiksmai ją sprendžiant, kada galima tikėtis gauti naujos informacijos ir panašiai. Be to, turi būti išspręstas ir finansinis klausimas, kad nepasikartotų tokie atvejai, kai žmonės yra priversti praleisti naktį oro uoste, kol bus surastas oro vežėjas, nes vietinei skrydžių bendrovei nepakanka Turizmo departamento garantinio rašto - ji reikalauja apmokėti už poilsiautojų parskraidinimą čia ir dabar.

Ji pabrėžia, kad situacija, kai už kelių nesėkmingų ir neatsakingų verslininkų klaidas tiesiogiai bei netiesiogiai - mažėjančiu pasitikėjimu visa turizmo rinka - yra priversti mokėti daug metų sėkmingai veikiantys jos dalyviai, yra netoleruotina.

"Kiek tūkstančių keliautojų dar turi nukentėti, kad valdžios institucijos galiausiai imtųsi reikiamų veiksmų sureguliuoti turizmo rinkos priežiūrą? Kiek dar žmonių turi patirti stresą paskutinę atostogų dieną, sužinoję apie kelionių organizatoriaus bankrotą, kol vartotojai nustos pirkti kelionių paketus už kelis kartus nei jų savikaina mažesnes kainas, tarsi būdami įsitikinę, kad milžiniška nuolaida yra prigimtinė žmogaus teisė? Galų gale - ar vartotojai pradės ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis ir reikalauti, kad būtų atlyginti visi jų patirti nuostoliai? ES Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog tokią teisę jie turi", - klausia Lietuvos turizmo rūmų prezidentė.