Žydai nemato reikalo mokėti "Sodrai"

Investuotojai apgavo

Pastarosiomis savaitėmis valdžios atstovai blaškosi ieškodami būdų, kaip į kiaurą biudžetą kitąmet surinkti dar keliasdešimt milijonų litų. Tačiau tai, jog šalyje veikiančios įmonės bei įstaigos (atmetus jau bankrutavusias) „Sodrai“ skolingos 471,5 mln. litų, kurių grąžinti daugelis šiemet nesiteikia, valdžia pamiršo.

Tarp didžiųjų skolininkų „Sodrai“ patenka netgi valdžios garbinami investuotojai. Pavyzdžiui, beveik milijoną litų skolingi pinigų perlaidomis užsiimantys „Western union“, kuriems susikompromitavęs buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys dar šiemet palaimino 6,5 mln. litų paramos skyrimą. UAB „Western Union Processing Lithuania“ direktorius Kortas Normanas, „Vakaro žinių“ paklaustas, kodėl tokia turtinga įmonė sugebėjo įsiskolinti milijoną litų „Sodrai“ ir kada jį ketina grąžinti, per asistentę perdavė, jog „situacijos nekomentuos“.

Mokykloje - milijonai

Ką iš tiesų veikia žydų vidurinė mokykla „Menachemo namai“ bei taip pat besivadinantis vaikų darželis, taip pat nežinia, nes įstaigos skolingos „Sodrai“ beveik 900 tūkst. litų, o skola sistemingai auga toliau. Direktoriaus pavaduotoja Jurga Grėblikienė tikino nieko apie finansus nesuprantanti - tai tvarko rabinas Šalomas Krinskis, su kuriuo susisiekti negali niekas.

„Jis tik pats gali nuspręsti, perskambinti jums ar neperskambinti. Jis yra savarankiškas ir turi savo nuomonę“, - paaiškino ji. Tačiau rabinas, savaime suprantama, nepaskambino.

Bendrovė „Klaipėdos kranai“ skolinga „Sodrai“ nei daug, nei mažai - daugiau kaip 1,7 mln. litų. Tačiau jos direktorius Mindaugas Lisauskas, paklaustas, kada rengiasi sumokėti mokesčius, labai pasipiktino tokiais klausimais.

„Gal jūs Lietuvoje negyvenat? Gal jums čia naujiena, kad statybose krizė? Mes irgi mokame mokesčius, darome viską, kad sumokėtume. Šiemet mokėti nesiruošiame. Galbūt kitąmet, kai išeisime į užsienį, į Vengriją. Nes Lietuvai mes nereikalingi, - guodėsi jis, bet paklaustas, kiek pats uždirba, apsiribojo pasakymu: - Du su puse karto mažiau nei prieš tai.”

Žiba tik išorė

Viena didžiųjų skolininkių - kadaise metų Lietuvos įmone pripažinta UAB „Lelija“. Net ir po faktų, kad darbuotojai čia dirbo vergiškomis sąlygomis už mažesnį nei minimalų atlyginimą, bendrovė gruodžio 19 d., „Sodros“ duomenimis, buvo skolinga 1 mln. litų. Tačiau įmonės komercijos direktorė Nijolė Markevičienė tai neigė.

„Jūs ką, juokaujat? Atsibodo su ta „Sodra“, priėmė visokių nekvalifikuotų darbuotojų ir skelbia bet ką. Neskolingi mes seniai - informacinės sistemos šlubuoja“, - išsisukinėjo N.Markevičienė.

Neva finansinių problemų prispausta įmonė „Arvi kalakutai“ taip pat skolinga 156 tūkst. litų. nors sėkmingai leidžia pinigus reklaminėms akcijoms. „Arvi ir Ko“ valdybos pirmininkas Vidmantas Kučinskas tikino, kad skolos leido nemokėti premjeras Andrius Kubilius.

„Čia buvo susitarimas, kai buvo sunki situacija, buvau net pas premjerą. Tai dviejų mėnesių pavėlavimas - ne problema. Žinokite, kad visus mokesčius moka verslas. O jei verslas visai nemokės - užsidarys viskas“, - gąsdino jis.

Gelbėja verslą

„Sodros“ įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys pripažino, kad kai kurioms įmonėms visgi daromos išimtys, jei tik jos sugeba įtikinti Vyriausybę, kad joms - sunku.

„Na, „Lelija“ tikrai iki šiol skolinga, tą tikrai žinau. Apskritai jei būtų galimybės tas skolas dar šiemet susigrąžinti, būtume seniai tai padarę. Jei įmonės turi turto - išsiieškome. Bet, aišku, būna ir atidėti mokėjimai, yra susitarimai, jei įmonėms tuo metu sunku. Čia yra verslo gelbėjimas - tokia politika. Pavyzdžiui, dėl „Arvi“ - buvo „Sodros“ tarybos pritarimu atidėtas mokėjimas. O kad komunikacijai pinigų turi - tai juk čia verslas, tai normalu“, - aiškino jis.

Didžiausių „Sodros“ skolininkų, kuriems nepaskelbtas bankrotas, dešimtukas, 2011 12 19 d. duomenimis (mln. litų)

1. „Kauno duona“ - 1,82

2. „Klaipėdos Kranai“ - 1,73

3. „OKZ HOLDING Baltija“ - 1,5

4. „Vilniaus viešasis transportas“ - 1,37

5. „LITHUN“ - 1,08

6. „Lelija“ - 1

7. „Western union processing Lithuania“ - 0,95

8. Švenčionių rajono švietimo skyrius - 0,89

9. UAB „Lavera“ - 0,88

10. Kauno statybos ir remonto valstybinė įmonė - 0,83

Įmonių skolos „Sodrai“ (mln. litų)

2009 01 01 - 260,7

2010 01 01 - 408,3

2011 01 01 - 456,8

2011 10 01 - 471,5

Aušra MALDEIKIENĖ - ekonomistė:

Tas verslas yra skolinti netgi ne „Sodrai“, o pensininkams ir visiems, kuriems mokamos socialinės išmokos. Kai tai - laikinos problemos, inicijuoti bankrotą būtų neprotinga. Bet yra tokių bankrutavusių įmonių, pavyzdžiui, „Lelija“, kur sukurtos ne darbo, o vergo vietos. O kai įmonė skolinga milijonus, bet direktorius uždirba keliasdešimt tūkstančių - juokinga. Bėda ta, kad valstybėje yra chaosas, nesiaiškinama, ar tos skolos - tik laikinos, ar pastovios. O jei mokesčiai nemokami ir kelerius metus - tokia įmonė ar įstaiga turi būti tuoj pat uždaryta. Kasdien matome, kaip kažkas tyčiojasi iš valstybės, tai kodėl „Sodroje“ turėtų būti tvarka? Bet nesuprantu, kaip neareštuojamos tų įmonių sąskaitos, kurios sąmoningai nemoka mokesčių. O jei dar aiškinama, kad tai leido daryti premjeras - tai nuo kada Kubilius yra Lietuvos įstatymas? Gal jis - Leonidas Brežnevas? Jis atidėjinėti mokesčių negali, tai gali „Sodros“ darbuotoja. Jei tai tiesa, visiškai akivaizdu: šalyje egzistuoja telefoninė teisė.