Žvejai sugebėjo nesusipešti dėl menkių

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo manymu, praėjusieji metai Lietuvos žvejams buvo gana neblogi - kalbant apie šprotų ir strimelių žvejybą. Kadangi šių žuvų kvotos buvo sumažėję, labai pakilo jų kainos.

Pasak vedėjo, pernai, ko gero, buvo pirmi metai, kai buvo siūloma papildoma menkių kvota, o žvejai jos nenorėjo. Anksčiau ir dėl tonos menkių būdavo susipešama.

"Nebeliko muštynių dėl menkių kvotos. Vos ne po dešimties metų įvyko kažkas neįtikėtino. Turime likusią menkių kvotą, kurią galėtumėme paskirstyti, bet nėra nė vieno prašymo", - baigiantis seniesiems metams sakė T. Zolubas.

Užpernai žvejai rodė iniciatyvą bandydami savo sugautas žuvis pardavinėti be tarpininkų, o 2011-aisiais ši veikla sumažėjo vos ne 5 kartus, ir prekyba šviežia žuvimi vyko vangiai. Pasak vedėjo, žvejams tai neapsimoka. Visų pirma parduodami per maži kiekiai žuvies, o samdomam pardavėjui reikia mokėti algą, procesas reikalauja didelių organizacinių sąnaudų, o didelio pelno negaunama. Galimas daiktas, ir šiemet šviežia žuvimi žvejai prekiaus vangiai.

Pernai buvo viena kita žvejybos įmonė, sustabdžiusi savo veiklą, pavyzdžiui, UAB "Freisa". Viena - "Baltijos žuvys" - bankrutavo, tačiau dar vykdė veiklą, nors ir paskelbtas jos bankrotas.

2011 metų pradžioje menkes gaudančių laivų buvo 26, tačiau vienas dėl jame kilusio gaisro sustabdė žvejybą. Iš viso šiuo metu Baltijos jūroje galinčių dirbti laivų, skaičiuojant ir mokslinį laivą, ir tuos, kurie gali gaudyti tik vadinamąsias baltąsias žuvis, pavyzdžiui, šprotus, yra 32.

Apsiriko

Metams baigiantis paprastai likdavo neišgaudyta 100 tonų menkių ir kvota būdavo išnaudojama 99 proc. Šiemet, T. Zolubo teigimu, daugelis žvejų taupė menkių kvotą be reikalo ir žvejojo šprotus. Metai iš metų stebima tendencija, kuomet vienos asociacijos žvejai skatinami gaudyti šprotus, kad kitai liktų mažiau. Tačiau pernai niekas neįvertino tos situacijos, kad Lietuvai skirta menkių kvota buvo didesnė. Metams baigiantis pasitaikė blogesni orai, tad niekas jos ir neišgaudė. Gruodžio 1 d. šios kvotos buvo išnaudota tik apie 80 proc.

Pasak T. Zolubo, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pareiga žvejybos planus sudaryti taip, kad būtų išgaudomos jos nariams skirtos kvotos, ir kontroliuoti procesą. Užpernai iš to 100 tonų pusės žuvų neišgaudė būtent šios asociacijos nariai.

---

Atsirado naujas žaidėjas

Anot T. Zolubo, šiuo metu yra trys rimtos žvejų organizacijos. Be minėtosios ir su ja konkuruojančios Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kuriai vadovauja Algirdas Aušra, užpernai žuvininkystės arenoje pasirodė nauja žaidėja - Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacija "Jūrų žvejys". Pastarajai vadovauja Arūnas Mieželis. Jai priklauso trys įmonės - "Senoji Baltija", "Sedija" ir V. Malinausko firma.

Pasak Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo, pastaroji asociacija rimtai užsiima menkių žvejyba. Ji laikosi gana neutralios politikos ir stengiasi nesikišti į kitų asociacijų nesutarimus. T. Zolubo teigimu, "Jūrų žvejys" yra gana stipri asociacija, nes jai priklauso 9 menkiniai laivai, ji, kaip naujas žaidėjas rinkoje, teikia konstruktyvius pasiūlymus.

Nuolatinius dviejų pirmųjų asociacijų nesutarimus T. Zolubas vertina kaip dviejų žmonių, o ne žvejų problemą. Anot vedėjo, kol jie vadovaus šioms asociacijoms, tol nesutarimai nesibaigs. Jis neatmetė galimybės, kad kai kurios įmonės gali perbėgti pas "Jūrų žvejį".

Kiekviena asociacija bando pabrėžti savo pranašumus. Pagal įmonių skaičių pirmauja Vakarų Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, kuri kol kas turi ir daugiausia menkinių laivų, ir daugiau nei 50 proc. priekrantės žvejų, ir kelias Atlanto vandenyne žvejojančias įmones.

A. Aušros vadovaujamai konfederacijai priklauso kelios įmonės. Jos daugiau koncentruojasi šprotų žvejybos srityje, turi specializuotus laivus, ir jie išgaudo didžiąją dalį šprotų kvotos. Jos nariai turi ir menkinių laivų.

Aukcionas - ministerijos reikalas

Baigiantis 2011-iesiems Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija svarstė klausimą dėl UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono perėmimo, bet į komisijos posėdį Žuvininkystės tarnybos atstovai nebuvo kviesti, o kviestas Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius negalėjo atvykti.

Pasak T. Zolubo, aukciono veiklą vis dėlto lemia Žuvininkystės departamento pasiūlymai ir idėjos, mat stebėtojų taryboje yra 4 jo atstovai, o iš Žuvininkystės tarnybos - tik vienas direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus.

Paklaustas, ar reikėtų aukcioną perimti Klaipėdos savivaldybei, ar jis turėtų atitekti žvejams, T. Zolubas atsakė: "Tas aukcionas tiek vienai, tiek kitai asociacijai būtų labai skanus kąsnis. Todėl neapsieinama be intrigų. Neatmetu galimybės, kad galbūt per savivaldybę tikimasi jį perimti. Jeigu būtų tos pačios sąlygos kaip dabar, kai aukcionas dirba pelningai, jį galėtų išlaikyti ir žvejai.

Kyla klausimas, ar pasikeitus aukciono pavaldumui, jis vykdys tą pačią funkciją? Manau, kad šiuo metu vyksta politiniai žaidimai tam, kad kas nors perimtų aukcioną, o paskui jo vietoje galbūt vystytų kokią nors kitą veiklą. Aukciono vieta iš tikrųjų yra tinkama įvairiapusei veiklai. Vis dėlto lemiamą žodį šiuo klausimu turėtų tarti Žemės ūkio ministerija."