Žuvų aukcionas atnaujina veiklą

Kaip ir anksčiau, veiklai reikalingą žaliavą Aukcionas priims iš vietos žvejų. Tačiau, jei anksčiau labiausiai buvo orientuojamasi į Baltijos menkės supirkimą, perdirbimą ir pardavimus, dabar bus priimama ir perdirbama visa Baltijos žuvis, kuriai išgaudyti žvejams paskirstytos kvotos. Jau dabar Aukcionas sudarinėja sutartis su vietos žvejais, ypač aktyviai bendradarbiauti nori priekrantės žvejų įmonės. Šie žvejai patys skatina Aukcioną kuo skubiau atnaujinti veiklą. Taip pat bus priimama ir perdirbama Aukciono klientų pristatyta žaliava.

Pagal praėjusių metų rudenį ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Liuksemburge žemės ūkio ministrų pasiektą politinį susitarimą dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje, Lietuvai 2017 metams atiteko tokios žvejybos galimybės: šprotų Lietuvos žvejybos įmonės gali išgaudyti 13 061 toną, strimelės (centrinėje Baltijos jūros dalyje) – 5 580 tonų, menkės (rytinėje Baltijos jūros dalyje) – 1 736 tonas, menkės (vakarinėje Baltijos jūros dalyje) – 131 toną, lašišos (pagrindiniame Baltijos jūros baseine) – 1 486 vnt.

Be šio žuvies, Aukcionas ketina perdirbti ne tik įvairią sezoninę žuvį, bet ir Baltijoje bei Kuršių mariose pastaruoju metu itin sparčiai plintančias invazines žuvis, tokias kaip grundulai. Pastaroji žuvis dėl savo, palyginti, nedidelės kainos dabar itin populiari kaimyninėje šalyje Latvijoje ir užkariauja vis daugiau Europos šalių rinkų. Dabar Lietuvos priekrantės žvejai visą sugautą grundulų laimikį parduoda supirkėjams iš Latvijos. Didžioji dalis ir kitos žuvies žaliavos yra išvežama į užsienio šalis, pavyzdžiui, net 80 procentų lietuvių išgaudytos menkės keliauja į Lenkijos perdirbimo gamyklas.

„Lietuvos priekrantės žvejai ir verslinės žvejybos įmonės savo veiklą vysto panaudodami mūsų šaliai tenkančias išgaudymo kvotas, kurias jiems paskirsto valstybė, tačiau didžiąją dalį savo laimikio jie realizuoja už Lietuvos ribų. Mes skatinsime, kad žvejai pristatytų žaliavą Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui ir čia ją perdirbtų, tuo pačiu, kad šviežia Baltijos jūros žuvimi bei perdirbta jos produkcija būtų aprūpinta ir mūsų šalies rinka, o vartotojai turėtų didesnį vietos žuvies pasirinkimą“, - sako naujasis Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono vadovas Vytautas Mockus.

Pernai vasario pabaigoje po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas, dirbant dvidešimt dviejų dienų per mėnesį ir aštuonių darbo valandų per parą pajėgumu, per metus gali perdirbti 920 tonų šviežios žuvies. Vietos žvejų, užsiimančių versline žvejyba, pristatyta Baltijos žuvis pirmiausia bus išrūšiuojama, tuomet ji pateks į pirminio perdirbimo cechą, kur gali būti filetuojama ar kitaip perdirbama pagal užsakovo poreikius. Klaipėdoje veikianti žuvies perdirbimo įmonė gali gaminti tiek šviežią filė bei faršą ar pasiūlyti užsakovams išdarinėti žuvį, tiek ją sūdyti ar gaminti šaldytą produkciją.  Baltijos žuviai perdirbti Aukcione įrengta naujausia vokiečių bei ispanų  gamintojų perdirbimo, filetavimo, šokinio šaldymo, pakavimo, fasavimo, šaldytuvų sandėliavimo įranga. Įrengtos trys šaldymo kameros, kurių bendra talpa – 300 kub. m. Čia, esant poreikiui, gali būti palaikoma iki 20 laipsnių šalčio temperatūra.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktorius V.Mockus planuoja, jog jau artimiausiu metu Aukcionas veiks tokiu pajėgumu, koks numatytas įmonės techniniuos projektuose, o jau po metų pajėgumai gali būti didinami, įdarbinant daugiau žmonių ir dirbant keliomis pamainomis.

Jau dabar aukcionas yra sudaręs žuvies perdirbimo sutarčių tiek su Lietuvos žvejais ir įmonėmis, tiek su užsienio užsakovais, tarp jų Latvijos bei Lenkijos žuvininkystės įmonėmis.  „Per dviejų mėnesių Aukciono veiklos pertrauką išanalizavome visą po rekonstrukcijos atidarytos įmonės nepilnų vienerių metų veiklos patirtį, gamybinius pajėgumus ir galimybes, parengėme naują veiklos strategiją. Manau, jog pagrindinė tokios įmonės veikla turi būti orientuota į žuvies perdirbimą, o ne supirktos ir perdirbtos produkcijos realizavimą bei rinkų paiešką. Todėl mes orientuosimės į paslaugų teikimą tiek žvejams, tiek žuvimi prekiaujančioms arba ją gamyboje panaudojančioms įmonėms. Būtent tai mums leis tinkamai išnaudoti visą Aukcione įrengtą šiuolaikę perdirbimo, šaldymo ar pakavimo įrangą. Be to, atnaujiname ledo gamybos cechą, tad tiek žvejams, tiek kitiems užsakovams pasiūlysime ledo, kuris itin reikalingas šioje pramonės šakoje“, - sako V.Mockus, Aukcionui pradėjęs vadovauti  nuo šių metų sausio. Žuvininkystės inžinieriaus technologo diplomą turintis specialistas, be kita ko, yra nemažai prisidėjęs ir prie to, kad Kauno r. Aleksandro Stulginskio universitete prieš pusantrų buvo atidarytas specializuotas ir modernus uždarų akvakultūros sistemų kompleksas, skirtas veisti bei auginti žuvims, o taip pat apmokyti  esamus ir būsimus žuvininkystės sektoriaus darbuotojus. Tokios žuvininkystės laboratorijos daugiau neturi nė viena Baltijos šalių aukštoji mokykla.

UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ po rekonstrukcijos, kai čia buvo įrengtas žuvies pirminio perdirbimo cechas, veiklą pradėjo 2016 m. vasario pabaigoje. Rekonstrukcijos projektas įgyvendintas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties Bendro intereso priemonę  „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“. Į šį objektą, kurio vienintelė akcininkė yra Žemės ūkio ministerija, investuota 1,448 mln. eurų, iš jų šiuolaikei įrangai supirkti – 579,2 tūkst. eurų.

Rekonstruotas Aukcionas savo veiklą laikinai pristabdė praėjusių metų pabaigoje. Per du pastaruosius mėnesius atliktas išsamus valstybės pavaldumo įmonės auditas. Praėjusios savaitės pabaigoje Klaipėdoje su vietos žvejais susitikęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas patikino, jog ministerijos artimiausiuose planuose nėra numatyta privatizuoti įmonę ar kitaip apriboti vietos žvejų galimybes naudotis šiuolaikės žuvies perdirbimo įmonės paslaugomis. Nesikeičia ir įmonei keliami tikslai – palaikyti vietos žvejų verslinę žvejybą: perdirbus padidinti produkcijos pridėtinę vertę, sumažinti neparduotos produkcijos riziką iki minimumo bei sutaupyti laiko ir finansinių sąnaudų, patiriamų ieškant neparduotos žuvies perdirbimo galimybių.