Žurnalistinis tyrimas: skolų medžiotojai, įsigiję turtingos bendrovės 150 litų skolą, skelbia įmonei bankrotą, o turtas išparduodamas
Bankrotas dėl 147 litų
Ką tik Vilniaus apygardos teismas antrą kartą nagrinėjo prašymą iškelti bankroto bylą, kuria juokingą 147,66 lito skolą nusipirkusi viešoji įstaiga „Maximum paslaugų“ siekė perduoti bankroto administratoriaus „Admivira“ malonei viso milijoninės vertės „Fondo statyboms vystyti“ turto valdymą. Šių metų vasarį minėtas teismas jau buvo nusprendęs tenkinti „Maximum paslaugų“ reikalavimą, tačiau dirbtinai į bankroto procesą stumiamai bendrovei pateikus atskirąjį skundą, teisėja kovo 21 d. savo nutartį panaikino.
Ši istorija prasidėjo pernai viešajai įstaigai „Maximum paslaugų“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį iš UAB „Eurochach1“ perėmus reikalavimo teisę į 147,66 lito bendrovės „Fondas statyboms vystyti“ skolą.
„Maximum paslaugų“ teismui pateikė prašymą kelti „Fondui statyboms vystyti“ bankroto bylą. Praėjus daugiau nei metams, bankroto byla buvo iškelta, o administruoti bankrutuojančia paskelbtos bendrovės turtą „Maximum paslaugų“ prašymu paskirtas juridinis bankroto administratorius UAB „Admivira“. Šis kreditoriaus ir bankroto administratoriaus tandemas veikiant kartu pastebėtas ne kartą.
Byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant UAB „Fondas statyboms vystyti“.
Skolų medžiotojai
„Fondo statyboms vystyti“ vadovas Audrys Matulaitis „Respublikai“ tvirtino, kad smulkutę skolą perėmusi viešoji įstaiga yra skolų medžiotoja, besinaudojanti galimai neteisėtais būdais gautais įmonių finansiniais duomenimis.
„Jiems nereikia, kad įmonės grąžintų jų perpirktas skolas. Jie siekia kelti bankroto bylas ir tada per susijusias bendroves perimti skolininkų turimą turtą, - teigė A.Matulaitis. - Kai mes sužinojome apie susidariusią skolą ir norėjome ją sumokėti, pinigų iš mūsų „Maximum paslaugų“ nepriėmė, teko mokėti per notaro depozitinę sąskaitą, bet ir šis mokėjimas nepriimtas.Tai ko gi jie nori - pinigų ar kažko kitko?“ - klausia verslininkas.
Bankroto administratoriams taip pat naudinga tvarkyti bankrutuojančios turto arba debitorinių įsiskolinimų turinčios įmonės reikalus, nes už solidų atlygį su svetimu turtu galima elgtis savo nuožiūra.
„Kai mums nieko nežinant buvo iškelta bankroto byla, įmonė buvo visiškai paralyžiuota, nors kaip tik pradėjome atsigauti po krizės, priėmėm keletą naujų darbuotojų, - teigė A. Matulaitis. - Net ir panaikinus nutartį apie bankrotą, negalėjome atsiskaitę su kreditoriais savo įkeisto turto išregistruoti iš hipotekos, nes Registrų centras mus kone 2 mėnesius vis dar rodė kaip bankrutuojančią įmonę. O tuo metu „Maximum paslaugų“ skambinėjo kitiems mūsų kreditoriams ir prašinėjo parduoti jiems skolinius reikalavimus prieš mus, kad galėtų „sutvirtinti“ savo juokingo dydžio ieškinį“.
Vienas iš kreditorių, kuriam „Fondas statyboms vystyti“ skolingas 46 tūkst. litų, pranešė, esą šią skolą siūlyta perpirkti už 30 proc. sumos. Tačiau kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepalaikančiu bankroto skelbimo bendrovei, nes neabejoja, kad ši skolą susimokės.
Už grašius - 3 milijonai?
A. Matulaičio įsitikinimu, jo vadovaujamos bendrovės mokumu neabejoja ir „Maximum paslaugų“, siekianti iškelti bankroto bylą. Mat oficialūs bendrovės dokumentai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, patvirtina „Fondo statyboms vystyti“ reikalavimo teisę į daugiau nei 3 mln. litų sumą Vilniaus miesto savivaldybei. Kas gi nesusivilios už 150 litų skolą įgyti teisę į garantuotus 3 milijonus? Anot A. Matulaičio, kreditoriui svarbiausia, kad teismas paskirtų tinkamą bankroto administratorių.
Verslininkas labai įtariai vertino bankroto iniciatoriaus sąsajas su jo pasiūlytu ir panaikinta teismo nutartimi paskirtu bankroto administratoriumi „Admivira“ bei jo direktore Viktorija Vilbrantiene, mat kontaktinis „Maxima paslaugų“ adresas sutampa su kelių V.Vilbrantienės įsteigtų įmonių buveinių adresu - sostinės Gabijos g. 32. „Admivira“, registruota Žemynos g., taip pat daugelio savo administruojamų bankrutuojančių įmonių kreditorių susirinkimus rengia minėtu adresu, Gabijos g.
Savanoriai „verslo sanitarai“
„Maximum paslaugų“ atstovas Robertas Mikša teisme pareiškė, kad jo bendrovė „Fondo statyboms vystyti“ pervestą skolą priimti atsisakė, kadangi tai, jo manymu, prasilenkia su teisės aktų reikalavimais. Jis tikino atkakliai nesiekiantis iškelti bankroto bylą, o tik nustatyti bendrovės mokumą.
„O jeigu bendrovė nemoki, reikia pašalinti iš rinkos neveiksnų verslo subjektą, kuris faktiškai negali vykdyti reikalavimų“, - savo, kaip apsisprendusio verslo sanitaro, misiją atskleidė R. Mikša.
Jo atstovaujamos įstaigos sąsajas su bankroto administratoriumi „Admivira“ R.Mikša atkakliai neigė.
„Nei šeimyniniai santykiai, nei giminystės ryšiai, nei dar kažkas mūsų nesieja“, - tvirtino jis.
Tačiau vien per pastarąjį pusmetį Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos trys bylos dėl bankroto iškėlimo, kuriose ieškovas „Maximum paslaugų“ paskirti bankroto administratoriumi prašė būtent „Admivirą“.
Rado bendraminčių
„Respublikos“ paklaustas, kodėl juokingai maža skolos suma tapo pretekstu kelti bakroto bylą „Fondui statyboms vystyti“, R.Mikša pareiškė, kad jau yra kitų ieškovų, kurių reikalavimai siekia 27 tūkst. ir net 0,5 mln. litų.
„Ne mano vieno čia iniciatyva. Ačiū“, - viešai aiškinti savo motyvų nepanoro R. Mikša.
Tiesa, „Maximum paslaugų“ iniciatyvą kelti bankroto bylą palaikė ir trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovai. Pasak jų, 0,5 mln. litų mokestinė nepriemoka, kurią „Fondas statyboms vystyti“ prieš teismo posėdį prašė atidėti 4 mėnesiams, yra gana didelė suma. Tačiau savo iniciatyva VMI bendrovei bankroto bylos nekėlė, o šios prašymas atidėti mokėjimą dar nesvarstytas.
Bankroto idėją palaikė ir į teismo posėdį atvykęs naujas ieškovas Giedrius Gražulis. Jis teigė, kad 27 tūkst. litų sumos turtinius reikalavimus vos prieš keletą dienų jam perleido ankstesnis reikalavimų turėtojas Rimantas Bielinis. Pastarasis perpirktos skolos paskubėjo atsikratyti.
G. Gražulis tvirtino turtinius reikalavimus pirkęs, nes susidomėjo investicijomis, tačiau neatskleidė, kaip sužinojo apie perleidžiamą reikalavimą ir už kokią sumą jį pirko. Šio teisininko, praėjusių metų spalį dalyvavusio Seimo rinkimuose, turto ir pajamų deklaracijoje nurodyta, kad jis neturi nei privalomo registruoti turto, nei piniginių lėšų. Taip pat nurodyta, kad jis per metus teuždirbo apie 8,6 tūkst. litų, o mokesčių valstybei sumokėjo kiek daugiau nei 1,2 tūkst. litų. G.Gražulis dirba teisininku keletoje bendrovių, vadovauja įmonei, be to, yra vienos kredito unijos pajininkas, o kitoje priklauso stebėtojų tarybai.
Teisininko išsilavinimą turintis G. Gražulis teigė palaikantis prašymą iškelti „Fondui statyboms vystyti“ bankroto bylą, o bankroto administratoriumi siūlė paskirti UAB „Pacta Servanda“. Ar ne keista, kad ši bendrovė taip pat registruota sostinės Gabijos g. 32?
Kadangi pasiūlyto bankroto administratoriaus kandidatūrai suderinti su valstybės institucijomis reikia laiko, siekiant nevilkinti teismo proceso G. Gražulis sutiko, kad bankroto bylos „Fondui statyboms vystyti“ iškėlimo atveju administratoriumi būtų paskirta „Admivira“.
Taikos sutarties vengė
G. Gražulis pripažino, kad kitais įstatymo numatytais būdais išsireikalauti skolos nebandė, nes tam neturėjo laiko, tačiau atsakovo pateiktas įmonės balansas ir kiti byloje esantys dokumentai jam kelia įtarimą bei nepasitikėjimą.
„Natūralu, kad aš turiu turtinį interesą ir siekiu jį apginti šioje byloje“, - tikino teisme G. Gražulis, įsitikinęs, kad tik iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui perėmus visus bendrovės dokumentus, paaiškės tikroji jos finansinė situacija.
Tačiau „Fondo statyboms vystyti“ atstovei pasiūlius pateikti sąskaitos numerį, kur būtų galima jam pervesti 27 tūkst. litų skolą, naujai iškeptas kreditorius džiaugtis neskubėjo. Nepatiko G. Gražuliui ir idėja sudaryti taikos sutartį bei nustatyti, kad per mėnesį jo turtiniai reikalavimai bus patenkinti.
„Akivaizdu, kad jie nesuinteresuoti atgauti pinigus, o siekia žūtbūt iškelti bankroto bylą. Tai yra savotiškas jaunų žmonių „versliukas“, - ieškovų elgesį teisme vertino „Fondo statyboms vystyti“ advokatė Kristina Čeredničenkaitė.
Pasak jos, šiais laikais skolininkas gali nė nesužinoti, kad jam kasama bankroto duobė, mat pasikeitus Civilinio proceso kodeksui, laikoma, kad laiškas ar pranešimas juridiniam asmeniui įteiktas net ir tuo atveju, jei tas laiškas grįžta atgal neįteiktas adresatui.
„Supaprastinus civilinį procesą, fiziniam asmeniui pranešimas laikomas tinkamu, jei jis paskelbtas interneto svetainėje, o su juridiniais asmenimis manipuliuoti situacija nesąžiningiems veikėjams dar paprasčiau. Pavyzdžiui, sužino, kad juos dominančios įmonės vadovas išvyko atostogauti, ir siunčia pranešimus, kurie, savaime suprantama, grįžta neįteikti. O tada jau galima pradėti bankroto procesą“, - aiškino advokatė.
Sveikas protas nugalėjo
Vis dėlto šį kartą skolų perpirkinėtojams nepavyko įstumti po ekonominės krizės beatsigaunančio „Fondo statyboms vystyti“ į jų pasirinkto bankroto administratoriaus glėbį, prašymą kelti bendrovei bankroto bylą teismas atmetė. Pripažinta, kad nors viešoji įstaiga „Maximum paslaugų“ ir nepriėmė 147,66 lito skolos mokėjimo, pastarosios grąžinimas buvo teisėtas, todėl ši įstaiga pripažinta netinkama bylos šalimi.
Tačiau didžiulių nepatogumų patyrusios įmonės prašymas nubausti neteisėtai bankroto bylą kelti reikalavusius veikėjus už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismo buvo atmestas.
Panašiems bandymams ateityje kelias nėra užkirstas, Pakliūti į „verslo sanitarais“ besiskelbiančių verteivų akiratį gresia bet kuriai pakankamai turtingai, bet sunkiai besiverčiančiai įmonei, ypač jei ji turi bent kelis litus pradelstų skolų.
Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
Ši pateikta skolos suma yra rekordas kelti bankrotui. Žinau atvejį, kai už keletą tūkstančių litų skolą verslininkui buvo iškelta bankroto byla, o teismo paskirtas administratorius už tuos varganus tūkstančius pasiėmė 7 tūkst. litų administravimo mokestį. Šiandien tas verslininkas atsidūręs ties savižudybės riba. Baisūs dalykai dedasi Lietuvoje.
Manau, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kai bankroto bylą reikalaujama kelti aiškiai suvokiant, kad visos aplinkybės neatitinka įstatymu nustatytų pagrindų bankrotui, turi būti baudžiamas administracine tvarka.
Dar man kyla klausimas, kaip gi Įmonių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos prižiūri tuos bankrotų administratorius, jeigu jie gali ne tik administravimo mokestį nusistatyti kaip tinkami, bet ir savo nuožiūra rinkti duomenis apie įmones, kurių administravimą teismas iš jų jau yra atėmęs.
Rašyti komentarą