Žirgynų jungimo naudą įžvelgia ne visi

Tačiau kai kurie specialistai tvirtina, kad pertvarka netikslinga, nes nepagrįsta ekonominiais skaičiavimais, praneša LTV „Panorama“.

Vilniaus žirgyne išsaugoti ir veisiami po karo vos neišnykę senieji Lietuvos arkliai – žemaitukai, auginami ir dar kelių veislių sportiniai žirgai.

Zarasų rajone Sartų žirgynas veisia Lietuvos sunkiuosius arklius, Nemuno žirgynas, esantis prie Pagėgių, augina trakėnų veislės žirgus.

Šiuos tris valstybinius žirgynus, esančius už kelių šimtų kilometrų vienas nuo kito, Žemės ūkio ministerija sujungė į vieną bendrovę. Taip esą bus geriau veisiami arkliai, sutaupyta lėšų ir daugiau uždirbama iš teikiamų paslaugų bei renginių.

„Padarius vieną buhalterija, mes sutaupome pinigų. Atliekant auginimo ir kitus darbus ten, kur juos galima atlikti pigiausiai, bus sutaupoma“, – aiškino Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas Arūnas Jurgaitis.

Esą Nemuno ir Sartų padaliniai augins minėtų veislių žirgus, o Vilniaus žirgyne, iš kurio iškeliaus didžioji dalis arklių, daugiausia bus teikiamos jojimo ir kitos paslaugos, rengiami aukcionai.

„Pagrindinis tikslas – ne tiek sutaupyti, kiek uždirbti papildomai, gerinant žirgų kokybę, jų pristatymą. Bus bandoma juos parduoti brangiau, bus rengiami aukcionai“, – teigė UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Edgaras Jeninas.

Tačiau žirgininkystės veteranas teigia, kad ir iki šiol žirgai buvo tinkamai veisiami, ir netikslinga iš Vilniaus padalinio išvežti žemaitukų veislinės bandos kitur.

„Nes nėra kam treniruoti. Dusetos – mažas miestelis, Nemuno žirgyne Šilgalių kaime irgi nėra tų žmonių. Tą sprendimą reikia pagrįsti skaičiavimais, ką laimėsime. Jei nieko nelaimime, tai kam judinti?“ – pastebėjo Arabų arklių asociacijos vadovas Stanislovas Svetlauskas.

Dabar Lietuvoje laikoma beveik 45 tūkstančiai arklių, gerokai mažiau nei prieš dešimtmetį, iš jų 5 tūkstančiai – veislinių. Pas mus, palyginti Su Vokietijos ar Danijos ūkiais, dar mažai auginama žirgų sportui, turizmui, kitoms pramogoms.