Žinios iš miško: kada ir kokio galime tikėtis uogų derliaus

„Kiek pats mačiau ir girdėjau iš gyventojų, tai palyginti su praėjusiais metais, šiemet tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus. Ankstyva šiluma subrandino pumpurus, pradėjo žydėti ir tuomet atėjo šalčiai, kurie atsilieps mėlynių derliui“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Varanavičius.

Tačiau miško gėrybių mėgėjai turėtų nudžiugti dėl gero būsimo bruknių bei spanguolių derliaus. „Bruknės puikiai žydi, spanguolės – taip pat. Pastarosios mėgsta drėgmę, jei jos bus pakankamai, tai spanguolių derlių turėsime vidutinį“, – komentuoja asociacijos vadovas.

Savo ruožtu gamtininkas Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas S. Paltanavičius teigia, jog net ir mėlynių žydėjimas buvo visai neblogas ir jos iššalo ne visur.

„Galbūt kai kuriuose regionuose šalčiai mėlynėms pakenkė labiau, bet kitur šalnos nebuvo stiprios. Be to, miškuose šalnos nebuvo tokios stiprios kaip atvirose vietose. Panašiai ir soduose – vieniems pakenkė, kiti savo soduose mato, jog turės visai gerą derlių.

Prieš keletą dienų braidžiau pelkėse, mačiau, kad spanguolės žydi neblogai, masinis jų žydėjimas bus kiek vėliau. Bruknės žydi dar neaktyviai, bet kol buvo šalnos, jos dar nežydėjo, todėl neapšalo“, – pastebi gamtininkas.

Molėtų rajone įsikūrusios įmonės „Baltic snails“, kuri verčiasi sraigių, uogų ir grybų supirkimu, direktorius Rolandas Miliauskas informuoja, jog mėlynės iššalo išties ne visur.

„Iššalo kai kuriuose regionuose, bet tikrai ne visur. Kurie regionai nuskriausti? Galbūt daugiau Dzūkija bei vietomis Aukštaitija. Latvijoje visai mažai iššalo“, – pažymi R. Miliauskas, kurio įmonė uogauja visoje Lietuvoje, daugiausia – Aukštaitijoje.

Kainos turėtų išlikti panašios kaip ir praėjusiais metais

Tačiau dėl šalnų ir galimų nuostolių mėlynės šiemet brangesnės neturėtų būti. Uogautojai teigia, jog Lietuvos rinka nėra didelė, o sąlygas mėlynių rinkoje diktuoja Ukraina bei Baltarusija.

„Ukraina ir Baltarusija šiemet turtingos uogų. Lietuvos rinka nėra iš didžiųjų, pagrindiniai uogautojai ir įmonės yra ukrainiečiai, jie diktuoja madas. Pirmosios uogos atsiranda ne pas mus, o Ukrainoje. Jie pradeda rinkti trimis savaitėmis anksčiau. Kai jų uogos atsiras rinkoje, žiūrėsime, kiek jie surinks ir kokios bus kainos“, – LRT.lt kalbėjo V. Varanavičius.

Įprastai, prasidėjus mėlynių sezonui, turguje ir pakelėse už litrą mėlynių prašoma 8–10 Lt, vėliau kainos keliais litais krinta. Tuo metu prekybos tinkluose mėlynės dažniausiai parduodamos kilogramais, tad norintys įsigyti 1 kg mėlynių prekybos tinkle turėtų atsinešti apie 18–20 Lt.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009-aisiais Lietuvoje supirkta 1312,5 tonų mėlynių, 11 tonų bruknių, 560 kg spanguolių, 613 kg žemuogių. Tuo metu 2012 m. supirkta 1494 tonos mėlynių, 142 tonos bruknių, 261 kg spanguolių, 230 kg žemuogių. Praėjusiųjų metų duomenys dar nesuskaičiuoti.

Dalis spanguolių, kaip teigia gamtininkas S. Paltanavičius, nepasiekia supirkimo punktų, nes uogautojai spanguoles naudoja savo reikmėms.

Kada ir kokių uogų ieškoti miške

Kaip pasakoja S. Paltanavičius, miško gėrybių mėgėjai pirmųjų mėlynių miškuose gali dairytis birželio pabaigoje. Termino, kada spanguoliaujama, esą nėra, tačiau šios uogos tradiciškai renkamos prasidėjus rudeniui.

„Lietuvos kaime visada sakydavo: spanguoliauti reikia po bulviakasio, o bulves kasdavo apie rugsėjo vidurį, 20 d. Tuomet uogos būna gražios, vienodos, o pradžioje jos dar apyžalės. Nuskintos gal kiek panoksta, bet gerųjų savybių jose nėra“, – tikina S. Paltanavičius.

Tuo metu bruknės, gamtininko teigimu, renkamos rugpjūčio pradžioje. „Jei viskas gerai, pirmųjų žemuogių galime ieškoti birželio viduryje“, – pataria S. Paltanavičius.

Kurie kraštai gausiausi uogų? Gamtininkas visų pirma mini Dzūkiją, Labanoro girią, tačiau mūsų šalyje esą tikrai gausu uogynų visuose regionuose. Gausūs mėlynių plotai yra Rytų, Pietryčių bei Pietų Lietuvoje. Šios uogos auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, nelabai ūksminguose miškuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose, kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose.

Už šukavimą sankcijos gali būti griežtinamos

Mėlynes galima rinkti tik rankomis, tačiau atsiranda uogautojų, kurie mėlynes renka vadinamosiomis šukomis arba brauktuvais. Jei uogų daug, per valandą toks rinkėjas gali „prišukuoti“ ir visą kibirą.

„Šukos Lietuvoje yra draudžiamas, už jas baudžiama labai griežtai. Jei žmonės į tai neatsižvelgs, sankcijos bus griežtinamos iki tokių, kad tikrai nesinorėtų šukuoti. Dažnai galvojama, jog tai – nieko baisaus, tačiau jei mėlynojai būna nubraukti, 2–3 metus toje vietoje mėlynių galime nesitikėti. Mėlynė yra puskrūmis, o ne žolinis augalas. Ji yra daugiametė, pavyzdžiui, žiemą lapai būna numesti, bet jų krūmeliai stovi žali“, – apie „šukavimo“ žalą pasakoja S. Paltanavičius.

Gamtininkui toks pasipelnymas apskritai atrodo nesuvokiamas. „Tai šakos, ant kurios sėdi ir kuri tave maitina, kirtimas. Kaip gali naikinti tą išteklių, kurį renki ir iš kurio uždirbi? Visiškai neprotinga“, – stebisi S. Paltanavičius.