Žilvinas Šilėnas: MMA kėlimas prie gero neprives

Minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas ją gaunančių žmonių problemų neišsprendžia, bet sukelia daug problemų smulkiesiems verslininkams ir apsunkina galimybes naujiems darbuotojams patekti į darbo rinką.

Taip interviu naujienų agentūrai ELTA Vyriausybės planus didinti MMA vertino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas. Pasak jo, MMA dydžio svarba Lietuvoje apskritai dažnai yra pervertinama - esama kitų ekonominių sprendimų, kurie būtų veiksmingesni gerinant skurstančiųjų padėtį.

Kaip jūs vertinate Vyriausybės sprendimą nuo rugpjūčio 1 d. didinti MMA iki 850 litų?

Ž. Šilėnas: Šitas sprendimas būtų galimas, jei būtų priimtas kartu su kitais pokyčiais, kurių seniai reikia, visų pirma Darbo kodekso modernizavimu. Dabar ta alga yra padidinta, tačiau Darbo kodeksas išliko senas, sustingęs, nemodernus, trukdantis veiklai, kaip ir buvo anksčiau.

Niekas nesiginčija, kad iš MMA sunku išgyventi. Bet minimalios algos tikslas nėra užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį. MMA iš esmės yra valstybės nustatyta minimali kaina už darbą, kurią darbdavys turi mokėti darbuotojui.

Jei įsivaizduosime, jog MMA yra tam tikra pinigų suma, už kurią žmogus turi išgyventi, turėsime sutikti, kad ši suma turi priklausyti ne nuo to, kiek tu sukuri produkto, o nuo to, kiek tau reikia pinigų. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, tėvai su vaikais turėtų uždirbti daugiau negu tėvai be vaikų, tėvai su penkiais vaikais turėtų gauti daugiau negu tėvai su vienu vaiku ir taip toliau. Šiuo palyginimu noriu parodyti, kad nereikia manyti, ką žmonės dažnai klaidingai daro, kad MMA yra minimalus pragyvenimo dydis. Taip nėra. Tai tiesiog "iš lubų" valdžios sugalvotas skaičius.

Ar manote, kad MMA pakėlimas realiai pagerins skurstančių žmonių gyvenimą? Kokių pasekmių jis turės Lietuvai?

Ž. Šilėnas: Nieko gero MMA didinimas neatneš. Priešingai, padarys gana blogų dalykų. Pirmiausia Lietuvoje minimalią algą uždirba tikrai nedidelė dalis žmonių - tik 9 proc. tų, kurie dirba visą darbo dieną. MMA dažniausiai mokama tiems, kurie arba naujai įeina į darbo rinką, arba persikvalifikuoja iš kažkokios profesijos į kitą. Tai yra pirmas laiptelis, ant kurio reikia užsikabaroti.

Kuo aukščiau mes tą laiptelį kelsime, tuo sunkiau žmonėms bus patekti į darbo rinką. Darbuotojams, kurie yra jau patyrę, ilgai išdirbę, turi kvalifikaciją, niekas minimalios algos nemoka. Bet kokioje didesnėje įmonėje atlyginimai siekia 2-3 tūkst. litų ir dar daugiau, ir vis tiek darbdaviai skundžiasi, kad neranda žmonių.

Nė viena valstybė neprasigyveno iš to, kad padidino minimalią algą. Jei viskas būtų taip paprasta ir tai išspręstų visas problemas, kam apsiriboti 850 ar 900 litų? Darykime 3000 litų. Mes juk suprantame, kad pasiūlymai didinti MMA iki 1500 litų, girdimi iš kai kurių partijų, yra juokingi ir nelogiški. Tai supraskime, kad logika didinant MMA 50 litų yra tokia pat, kaip ir didinant MMA 500 litų. Negali tas pats dėsnis esant skirtingiems dydžiams veikti skirtingai.

Pagrindinė MMA didinimo pasekmė bus būtent ne realus gyvenimo pagerėjimas, o sunkesnis patekimas į darbo rinką. Tai tiems, kurie ieško darbo arba nori persikvalifikuoti į kitą, perspektyvesnę specialybę, sukels dar daugiau sunkumų.

MMA kėlimo šalininkai neretai sako, kad MMA kelti reikia vien dėl to, kad kyla komunalinių paslaugų, ypač šildymo, kainos, ir MMA padidinimas bent iš dalies kompensuotų tokį kainų kilimą. Ką manote apie tokį argumentą?

Ž. Šilėnas: Noriu dar kartą pabrėžti: minimali alga nėra minimalus pragyvenimo lygis. Be to, pažiūrėkime plačiau: šildymas dažnai brangsta dėl brangstančių dujų. Kylant dujų ar elektros kainoms, tas kilimas veikia tiek gyventojus, tiek įmones. Jeigu mes susiesime šilumos kainų augimą ir minimalios algos augimą, tai turėsime situaciją, kuomet įmonės, viena vertus, patirs sunkumų dėl šilumos kainų augimo, antra vertus, turės daugiau išlaidų ir dėl MMA augimo, nulemtą pabrangusio šildymo, kurį nulėmė tas pats dujų kainų padidėjimas. Taip įmonės patirs dvigubą sąnaudų šoką. Toks kelias būtų pražūtingas.

Ar jums neatrodo, kad MMA didinimo problema Lietuvoje apskritai yra per daug sureikšminama? Ar Lietuvoje nėra kitų ekonominių problemų, kurių sprendimas užtikrintų geresnes sąlygas dirbantiesiems?

Ž. Šilėnas: Lietuvoje MMA tikrai sureikšminamas per daug. Manau, tai vyksta ir dėl politinių dalykų. Nėra sunku internete atlikti greitą paiešką ir išsiaiškinti, kurioms partijoms priklauso tie profsąjungų lyderiai, kurie garsiausiai kalba, kad MMA kelti būtina.

Yra daugybė kitų problemų, dėl kurių užsienio investuotojai nenori investuoti Lietuvoje. Pavyzdžiui, nulinis mokestis investicijoms - jo mes neturime. Arba problemos su teritorijų planavimu - jas visi žino, bet niekas nieko nedaro. Koncentruojamasi į politinius dalykus, kurie "groja" prieš rinkimus.

Tam, kad dirbančiajam, kuris dabar dirba už MMA, būtų geriau, reikia liberalizuoti Darbo kodeksą ir gerinti verslo sąlygas įmonei, kurioje jis dirba. Kurti palankias sąlygas verslui, palankias sąlygas investicijoms. Ir dar mažinti mokesčius. Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra didelis. Visi pamiršta, kad norėdamas sumokėti darbuotojui 800 litų darbdavys dar nemažą sumą turi sumokėti valstybei.

Apskritai atrodo, kad Seime prasidėjo lenktynės, ką čia su kuo susieti, kad tik MMA kiltų. Bet tos lenktynės ne toje vietoje vyksta. Darbo užmokestį žmogui būtų galima pakelti visų pirma per Darbo kodekso pakeitimus. Tuomet įmonėms būtų lengviau, o kai įmonei gerai, automatiškai ir darbuotojams yra gerai. Šiuo atveju darbuotojų ir darbdavių interesai sutampa.

Tačiau kodėl tuomet per derybas Trišalėje taryboje tie patys darbdavių atstovai pasisakė už MMA didinimą, jei jis jiems toks žalingas?

Ž. Šilėnas: Čia yra atstovavimo problema. Visų pirma Trišalėje taryboje bedarbiams atstovaujama nėra. Dėl atstovavimo darbdaviams irgi kyla klausimų. Didžiausios problemos dėl MMA didinimo kils smulkiesiems verslininkams, turintiems mažus regioninius verslus - tiems, kurie dirba, kad susikurtų sau ir savo šeimos nariams darbo vietas. Jiems Trišalėje taryboje tinkamai atstovaujama nėra.

O didelėms įmonėms MMA kilimas juk apskritai nėra problema, nes jos ir taip moka didesnius atlyginimus. Joms jokio skirtumo, ar MMA bus 800, ar 900 litų. Todėl jų atstovai ir gali pritarti MMA didinimui.

MMA kėlimą vertinate neigiamai. O jeigu Vyriausybė ryžtųsi imtis veiksmų kita kryptimi - MMA mažinti arba išvis atsisakyti? Kaip situacija klostytųsi tokiu atveju?

Ž. Šilėnas: MMA atsisakymas būtų net ne politikos, bet ekonominių principų klausimas. Toks sprendimas per daug problemų neišspręstų, tačiau galbūt padėtų žmonėms lengviau patekti į darbo rinką. Niekas iš tų, kurie patenka į darbo rinką, juk negalvoja ir nesiekia visą gyvenimą dirbti už MMA. Mano nuomone, kuo žemiau tą laiptelį nuleisime, tuo greičiau žmonės pateks į darbo rinką.

Aišku, čia atsiranda kitas klausimas - pašalpų dydis. Jeigu žmogui labiau apsimoka gauti pašalpą negu dirbti, tai dažniausiai jis ir ims pašalpą. Tai yra problema, tačiau spręsti ją didint MMA yra blogas jos sprendimo būdas. Reikia ne MMA didinti, o pačias išmokas mažinti arba efektyviau skirstyti.

Panaikinus MMA, neatsitiktų nei nieko labai gero, nei nieko labai blogo. Bet būtų įdomu. Turbūt daugiau žmonių imtų eiti į darbo rinką, bet tik tada, jei nebegautų pašalpų. Pašalpa dar labiau atima norą dirbti negu MMA, nes galima gauti pinigų už nieko neveikimą. Todėl vien atsisakę MMA, bet palikę pašalpas tokias, kokios yra, mes didelių problemų neišspręstume.

Akcentuojate ką tik į darbo rinką atėjusius žmones, kuriems dar viskas prieš akis. Tačiau ar MMA kėlimas nepadėtų tiems, kurie yra sukaupę daug patirties, bet jų specialybės nėra paklausios ir jie neturi daug galimybių persikvalifikuoti? Ar tai nepadėtų jiems pakilti virš skurdo ribos?

Ž. Šilėnas: Skurdo riba su MMA nesusijusi. Ji priklauso nuo atlyginimų vidurkio - 60 proc. atlyginimų vidurkio yra skurdo riba. Kylant vidurkiui, ji kyla. Todėl net geraisiais laikais Lietuvoje skurde gyveno maždaug tiek pat žmonių, kaip dabar. Reikia žiūrėti plačiau. Esminė problema - ne MMA dydis, bet susiklosčiusi situacija sektoriuje. Jei žmogus neturi tinkamos specialybės ir nesukuria vertės, kiek jam apskritai galima mokėti? Čia pagrindinis klausimas. Niekas geriems darbuotojams minimumo nemoka. Jeigu asmuo sukuria mažiau vertės negu įmonė jam moka, ta ką jis išvis įmonėje veikia?

O jei įmonė dirba pelningai ir darbdavys galėtų mokėti daugiau negu MMA, bet nemoka?

Ž. Šilėnas: O ką reiškia - gali mokėti daugiau? Darbuotojas juk gali derėtis dėl atlyginimo. MMA yra nustatytas dydis, kiek būtina mokėti minimaliai, o atlyginimas - sutartinis dalykas. Jei darbuotojas jaučia, kad įmonė jam galėtų mokėti daugiau, turi vykti derybos.

Darbuotojai nėra visi vienodi, čia iš sovietmečio atėjęs požiūris. Vien įmonės pelnas neparodo, kiek konkrečiam darbuotojui reikia didinti atlyginimą. Tarkime, įmonė gali dirbti pelningai, bet ne dėl konkretaus darbuotojo nuopelnų. Tai yra individualus susitarimas, atlyginimai neturi būti vienodi. Aišku, kartais deramasi ir kartu - ateina visi įmonės darbuotojai ir sako: mokėkit mums tiek ir tiek. Tačiau bet kokiu atveju tai yra atskirų žmonių susitarimas veikti kartu.

Ačiū už pokalbį.