Nuo gegužės 1-osios, kai Lietuvoje baigsis draudimas žemę įsigyti užsieniečiams, įsigalios prieš dvi dienas Seimo priimtas vadinamasis žemės pardavimo saugiklių įstatymas. Jis esą užkirs kelią galimoms spekuliacijoms žeme, tačiau smarkiai ribos ūkininkų galimybes ir iškreips rinką, rašo „Lietuvos žinios“.
Nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę Lietuvoje bus leidžiama pirkti ir užsieniečiams, ir įmonėms. Visiems bus taikomos vienodos pirkimo sąlygos. Žemės bus galima įsigyti nebūtinai toje vietovėje, kur pirkėjas gyvena, tačiau tą žemę jis privalės 5 metus dirbti ir tik tada galės parduoti.
Naujose Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatose nurodoma, kad norintieji pirkti dirbamos žemės privalės įrodyti, jog turi patirties – trejus metus yra ūkininkavę arba mokęsi su žemės ūkiu susijusios specialybės. Maksimalus įsigyjamos žemės plotas – 500 hektarų. Daugiau jos pirkti galės tik gyvulių augintojai (atsižvelgiant į auginamų gyvulių skaičių). Tie, kurie norės įsigyti žemės daugiau kaip 10 ha, turės gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimus.
Stambinant ūkius atsiras keblumų
„Yra kelios dešimtys bendrovių, kurių turimi žemės plotai jau siekia beveik 500 hektarų. Pagal deklaruotus plotus Lietuvoje daugiau kaip 5 tūkst. žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų nuosavybės teise valdo didesnius nei 500 ha žemės plotus, todėl ir siūlėme peržiūrėti šį apribojimą“, – sakė Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, buvęs žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis.
Jis įžvelgė ir teigiamą saugiklių įstatymo įtaką. „Palyginti su didžiosiomis Europos valstybėmis, žemės ploto vienam santykiniam gyvuliui turime 5–6 kartus mažiau, žemė tinkamai neįdarbinama, nekuriama pridėtinė vertė. Todėl produkcijos vienam hektarui gaminame 4–5 kartus mažiau negu Vakaruose. Taip pat negalime pasigirti dideliu darbo našumu kaime. Šiame įstatyme teigiama yra tai, kad ūkiams, kurie laiko daug gyvulių, sudaroma galimybė įsigyti ir daugiau žemės nei 500 ha – papildomai po vieną hektarą santykiniam gyvuliui. Taigi daugeliui ūkių problema išsprendžiama. Šiuo metų šalyje yra 15–18 bendrovių, kurios laiko nuo 1 iki 2 tūkst. galvijų“, – aiškino J. Kraujelis.
Pozityvu, jo požiūriu, ir tai, kad saugikliai suvaržys spekuliaciją žeme. „Suprantama, nemažai bendrovių ir ūkių nepatenkinti suvaržymais. Gal jie ir teisūs, tačiau tiems, kurie tikrai dirba žemę, man atrodo, dabar bus ramiau, nors biurokratijos įsigyjant žemės atsiras daugiau“, – kalbėjo Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas.
Užsieniečių nesitiki sulaukti
J. Kraujelis mano, kad nuo gegužės 1-osios žemės ūkio paskirties žemės kainos tikrai smarkiai nešoks, o užsieniečiai į Lietuvą irgi neplūs. „Nereikia pamiršti, jog Lietuvoje dirbamos žemės sklypai maži, tuo metu užsieniečius domina dideli žemės plotai. Jeigu svetimšalis čia nusipirks žemės, jis norės investuoti ir tikėtis, kad tos investicijos atsipirks. Mūsų laukų plotai siekia vidutiniškai 10–15 ha, todėl užsieniečių tiesiog nedomina“, – komentavo buvęs žemės ūkio ministras.
Pasak J. Kraujelio, Lietuvoje didelius konsoliduotus žemės plotus valdo vietos ūkininkai ir bendrovės. Tačiau jie jau giliai įleidę šaknis ir apie žemės pardavimą užsieniečiams nė negalvoja. „Smulkių sklypų pasiūla yra, bet nemanau, kad nuo gegužės 1-osios kas nors radikaliai pasikeis. Juk žemės kaina priklauso nuo dviejų dalykų: kiek vienas hektaras gali duoti prekinės produkcijos ir kiek jis reikalauja investicijų bei darbo“, – sakė pašnekovas.
Geriau negu nieko
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Bronius Markauskas priminė, jog žemdirbių savivaldos atstovai jau seniai prašė politikų žemės pardavimo saugiklius nustatyti įstatymu. „Šiuo metu žemės rinka sudėtinga, nes niekas nežino, kiek jos realiai jau yra įsigiję užsieniečiai. Kitas dalykas – žemės reforma eina į pabaigą, todėl žemės pardavimui tas saugiklių įstatymas turės reikšmės – jis apsunkins procesus. Vis dėlto šis įstatymas yra geriau negu nieko“, – svarstė B. Markauskas.
Jo nuomone, priėmus įstatymą atsiranda naujų klausimų. Vienas tokių – kaip elgsis bankai? Esą jie dėl įvestų apribojimų gali nepriimti žemės kaip užstato už kreditus. „Mūsų žiniomis, žemės sandorių suaktyvėjimas pastaraisiais metais tikrai buvo ryškus ir didėjo iki pat Naujųjų. Per praėjusius metus žemės ūkio paskirties žemė pabrango beveik 2 kartus. Šiandien žemės kaina mažiausiai atitinka ekonominę situaciją ir labiau kilti jai nebėra kur“, – tvirtino ŽŪR vicepirmininkas. Jis abejojo, ar žemės rinkoje atsitiks kas nors ypatinga.
Nuo vilko – prie meškos
Žemės ūkio paskirties žemės rinkoje veikiančios bendrovės „AgroMT“ manymu, įteisinus žemės pirkimo saugiklius įstatymu tapo nebeaišku, ko valstybė siekia ir kokius tikslus kelia žemės ūkio paskirties žemės rinkoje. „Įstatymas, kurtas kaip įrankis kovoti su spekuliacija žeme, tapo rinkos giljotina, kuri apskritai stabdo normalių ekonominių santykių veikimą. Įstatymo pataisos gerokai apribos žemės įsigijimo galimybes, tačiau žemės savininkai ir toliau norės arba bus priversti dėl gyvenimo aplinkybių savo valdomus sklypus parduoti. Kitaip tariant, paklausa dirbtinai suvaržoma, o pasiūla lieka tokia pati“, – kalbėjo „AgroMT“ atstovė Ingrida Naujalė.
Jos žodžiais, niekas nediskutavo ir nesukūrė jokio modelio, kaip valstybė turėtų tvarkytis su tokios žemės pasiūla. Jei paklausa sumažės, kaina kris, susidomėjimas žeme kaip preke bus labai ribotas. Bankai turės sunkumų finansuoti sklypus, todėl greičiausiai finansavimą nutrauks, o smulkūs ūkininkai iš savo lėšų bus nepajėgūs jų įsigyti.
„Juk privatūs asmenys perka žemę iš valstybės individualaus vertinimo pagrįsta rinkos kaina, o štai valstybė „neteisėtai“ įsigytus sklypus atsiima. Reikėtų sakyti – išperka masinio vertinimo kaina, kuri skiriasi nuo realios šiandienos rinkos kainos kelis kartus, – komentavo bendrovės atstovė. – Įstatymo kūrėjai daug kalbėjo apie skaidrumą ir sąžiningą verslą. Kaip ir kokiais būdais Nacionalinė žemės tarnyba įvertins kiekvieną perkantįjį daugiau kaip 10 ha žemės? Ar vertins pagal pirkėjo piniginę? Pagal išvaizdą? Gal Žemės ūkio ministerija jautėsi nuskriausta? Juk urbanizuotose vietovėse sandorių apimtis kelis šimtus kartų didesnė, šešėlis, be abejo, – taip pat. Su šiuo įstatymu šešėlis bus „apgyvendinamas“ ir kaimo bendruomenėse.“
Bendrovės „Agro MT“ atstovės žodžiais, Seimo nariai kalba apie „žabojimą“, „stabdymą“, „kovą“, o paprasti žmonės jau dabar ieško būdų, kaip reikės parduoti savo žemę ne tam, kuris atitinka įstatyme apibrėžtus reikalavimus, o tam, kuris nori mokėti gerą kainą. „Nenustebkite, jei tai bus užsienietis plačia kišene ir gerais gebėjimais kalbėtis su valdininkais – būtent tas, nuo kurio mėginote apsiginti“, – įspėjo I. Naujalė.
Spekuliacijos pėdsakų neaptiko
Kaip teigė Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius, šių metų pradžioje padėtis žemės rinkoje buvo labai panaši į praėjusių metų. Vienintelis laikotarpis, kai buvo jaučiami sutrikimai, – pirmosios sausio savaitės. O dabar nei saugiklių svarstymas, nei gegužės 1-oji jokių pokyčių žemės rinkoje nelemia.
„Reikia turėti omenyje tai, kad absoliuti dauguma žemės pirkėjų – fiziniai asmenys. Registrų centras žiniasklaidos ir valstybės institucijų prašymu yra analizavęs padėtį žemės rinkoje, bet iki šiol nesame aptikę jokių rimtesnių spekuliacijų žeme pėdsakų“, – pažymėjo A. Petrošius.
Registrų centro duomenimis, 2013 metais buvo užfiksuotas didžiausias per dešimtmetį pirkimo sandoriais perleistų sklypų skaičius – 7059. Vien praėjusių metų gruodį sklypų nupirkta ir parduota beveik tiek pat, kiek per tris pirmus šių metų mėnesius, – daugiau kaip 10 tūkstančių. Per pirmąjį 201-ųjų ketvirtį – 11 662.
Pirkimo sandoriais perleistų sklypų skaičius kasmet didėjo:
2009 m. – 34 515
2010 m. – 40 101
2011 m. – 50 164
2012 m. – 56 300
2013 m. – 70 596
2014 m. I ketv. – 11 662
Rašyti komentarą