Žaibingo škvalo žala - 100 tūkstančių litų

Draudikai informuoja, kad nukentėję gyventojai, daugiausiai iš vakarinių šalies rajonų ir Žemaitijos jau kreipėsi į žalų centrą, dažniausiai nukentėjo būstai.

„Gyventojai praneša apie nuostolius dėl itin stiprios liūties, bet dvigubai daugiau pranešimų yra apie perkūnijos sukeltas žalas. Kol kas vidutinis žalos dydis siekia 1850 litų. Tai yra apie trečdaliu daugiau nei šiemet registruotas vidutinis nuostolis dėl audrų ir kitų gamtos stichijų. Ši audra pasižymi itin stipriu žaibavimu, kuris sukelia didesnius nuostolius. Viename rajone žaibas visiškai sugriovė namo kaminą, griūdamas šis sugadino stogo dangą, kitame – nuo žaibo įtrenkimo užsidegė daržinė, kuri sudegė kartu pražudydama visus ten buvusius pašarus“, – pirmuosius nuostolius vardija Gintaras Dambrauskas, „Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centro vadovas.

„Palyginus su pernai metų liepa, šiųmetė – daug ramesnė. Pernai liepos mėnesį įvairios audros siautėjo kone kiekvieną savaitę, šiemet daugiau audrų nuostolių registravome gegužę ir birželį, kai ilgą laiką laikėsi itin karšti su audromis ir perkūnijomis orai“, – prisimena žalų ekspertas.

Vasaros laikotarpiu, dėl aukštos oro temperatūros kylančių gamtos stichijų (liūčių, stipraus vėjo, audrų, perkūnijų ir škvalų) elektros tinkluose padažnėja gedimų. Todėl gyventojams rekomenduojama patikrinti, ar elektros lizduose nėra paliktų veikiančių įrenginių, kurie įvykus elektros įtampų svyravimams galėtų sugesti ar net sukelti gaisrą, nenaudojant ar išvykstant ypač ilgesniam laikui išjungti visus prietaisus. Taip pat tvarkingai uždaryti langus, pro kuriuos gali prilyti, įsisiausti vėjo gūsiai ar net kamuoliniai žaibai.