Žada per metus krauti 15 milijonų tonų

Žada per metus krauti 15 milijonų tonų

Nepaisydama to, kad praėjusieji metai krovos fronte AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO) nebuvo itin sėkmingi, bendrovė tikisi per dvejus trejus metus pasiekti 15 milijonų tonų metinę krovą. Pernai pradėjusi modernizuoti savo technologinę įrangą, ji ketina per 5 metus atnaujinti visą savo krovos techniką.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža sako, jog užsibrėžtą tikslą pasiekti bus gana sunku. Be visų rinkos dalykų, dar labai aštrėja konkurencija Klaipėdos uosto viduje. Bendrovė laikosi principo pritraukti krovinius iš šalies ir didina pajėgumą tų terminalų, kuriuose kraunami KLASCO partnerių kroviniai. Jau šiemet balandį ji ketina pradėti eksploatuoti naują trąšų sandėlį. Tikimasi, kad šiemet KLASCO krova pasieks bent jau 2012-ųjų lygį.

Tiki savo partneriu

2013-aisiais KLASCO perkrovė 12,4 mln. t krovinių. Palyginti su 2012 metais, pernai krauta 8 proc., arba apie 1 mln. t, krovinių mažiau. Praėjusieji metai bendrovei buvo gana sudėtingi, nes krovos rinkoje buvo daug krizių.

KLASCO krauna ir lietuviškas trąšas - pernai jų perkrauta apie 1 mln. t, ir Baltarusijos kompanijos "Belkalij" kalio trąšas, ir kitos šios šalies kompanijos "Gardino azotas" skystas trąšas. Baltarusijos krovinių srautai sudaro apie trečdalį visų KLASCO kraunamų krovinių.

Trąšų krova Klaipėdos uoste sumažėjo įvykus konfliktui dėl kaštų tarp dviejų stambių trąšų gamintojų - Rusijos "Uralkalij" ir "Belkalij". Pastaruoju metu per mėnesį KLASCO krauna po 200 tūkst. t "Belkalij" trąšų, o anksčiau kraudavo 300-600 tūkst. t.

Pasak A. Paužos, baltarusiškų trąšų krova pamažu atsigauna. Iš pokalbių su Baltarusijos trąšų gamintojais jis sprendžia, kad jie grįš į rinką visu pajėgumu. Tikimasi, kad per Lietuvą ir toliau keliaus apie 6 mln. tonų šios kompanijos trąšų, bei neatmetama galimybė, kad kiekis bus net viršytas. Pasak A. Paužos, Klaipėdos uoste esantys terminalai gali visiškai patenkinti ir ateityje išaugsiančius Baltarusijos krovinių srautus.

A. Pauža teigiamai vertina tai, kad "Belkalij" tapo UAB Birių krovinių terminalo (BKT) Klaipėdoje akcininke, t. y. kad turto įsigijo Lietuvoje, o ne kuriame nors kaimyniniame uoste, ir nemano, kad tai turės įtakos KLASCO krovinių srautams. "Darbo užteks visiems. Liaudies išmintis sako, kad niekada visi kiaušiniai nededami į vieną krepšį. Nemanau, kad gali įvykti srautų pasiskirstymas, nes kad ir kaip būtų, vis dėlto yra ir fizinės galimybės - tokį kiekį trąšų krauti vienai kompanijai būtų gana sunku", - sakė KLASCO vadovas.

Jo manymu, tiek KLASCO, tiek BKT "Belkalij" trąšų krauna maždaug po lygiai. A. Pauža yra įsitikinęs, kad baltarusiai yra patikimi partneriai.

Uždaryta linija

Be abejo, krovinių srautas pernai sumažėjo KLASCO ir dėl linijos Klaipėda-Zasnicas (Vokietija) uždarymo. Kiek tonų krovinių prarasta, dar sunku pasakyti, nes, pasak A. Paužos, turi praeiti mažiausiai metai. Anot jo, vietoj AB "DFDS Seaways", kurios keltas kursavo iš Klaipėdos į Zasnicą, krovinius ta kryptimi vežti bandė kita kompanija, bet laivas plaukė pustuštis. Ko gero, ši linija vis dėlto nėra ekonomiškai naudinga. Tai buvo geležinkelio linija. Geležinkelio vagonai būdavo įvežami į keltą, plukdomi per Baltijos jūrą, Vokietijoje buvo keičiami jų ratai ir jie buvo vežami toliau. Vis dėlto reikėdavo atlikti daug operacijų.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder