Lietuvos bankas skaičiuoja, kad 2014 m. sausio 1-ąją indėliai Lietuvos bankuose sudarė 47,6 mlrd. litų. Indėlių augimą lėmusiais vietiniais ekonominiais veiksniais įvardijami gerėjanti šalies ekonominė padėtis ir gyventojų pajamų augimas. Kitas svarbus aspektas, turėjęs įtakos indėlių augimui - rekordinė perlaidų iš užsienio suma, jų pernai sulaukta net už 4,8 mlrd. litų
"Verta pastebėti, kad pasiskirstymas tarp einamųjų sąskaitų likučių ir terminuotų indėlių pasikeitė dramatiškai. Dabar daugiau nei 60 proc. visų indėlių yra laikomi einamosiose sąskaitose", - antradienį apžvelgdamas 2013-ųjų bankų sektoriaus veiklą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, bankai šiuo metu pasižymi išskirtiniu likvidumu: juose sukaupta itin daug lėšų, o palūkanos, už kurias bankai skolinasi, yra istoriškai žemos. Todėl bankai nėra ir artimiausioje perspektyvoje nebus suinteresuoti pritraukti daugiau indėlių, taigi ir daugiau už juos mokėti. Tačiau, V. Vasiliausko nuomone, susimokėti už pinigų saugojimą indėlininkams taip pat nereikės.
"Manau, artimiausiu metu nereikės mokėti už indėlių laikymą, tačiau neigiamų palūkanų perspektyva, arba galimybė gauti neigiamas palūkanas, yra. Mano galva, artimiausiu metu to neįvyks. Tačiau žvelgiant iš ekonominės pusės, bankai patiria kaštus mokėdami į indėlių draudimo fondą, ir šiandien, esant didžiulio likvidumo situacijai, bankams piniginių lėšų iš tiesų visiškai nereikia", - sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, bankų sektoriaus valdomas turtas per metus padidėjo 3 proc., t.y. 2,3 mlrd. litų ir metų pradžioje sudarė 77,6 mlrd. litų. Tačiau didžiąją turto dalį sudarantis paskolų portfelis augo nuosaikiai - tik 0,4 proc. Vis dėlto pernai pirmą kartą nuo 2008 m. užfiksuotas metinis būsto paskolų portfelio augimas. Per metus būsto paskolos padidėjo 128,7 mln. litų ir 2013 m. pabaigoje sudarė 19,4 mlrd. litų.
2013-asiais bankai ir užsienio bankų filialai uždirbo 785,5 mln. litų pelno - beveik dešimtadaliu daugiau nei 2012 m. Tačiau, eliminavus vienkartinius veiksnius, augimas sudarytų 1,6 proc. Daugiausiai pelno praėjusiais metais bankams atnešė komisiniai ir mokesčiai už grynųjų pinigų paslaugas. Tuo metu paskolų palūkanos sumažėjo, jų pelningumas krito, ir tik dėka atpigusio skolinimosi bankams pavyko pasiekti teigiamą rezultatą iš palūkaninės veiklos.
Praėjusiais metais pelningai dirbo šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai - vienas bankas ir du užsienio bankų filialai. Bankai pelningai dirba pastaruosius trejus metus, tačiau per šį laikotarpį uždirbtas pelnas neprilygo 2008-2009 metais patirtiems nuostoliams.
V. Vasiliauskas numato, kad kasmetinis bankų turto vertinimas įvyks vasarą, tačiau, anot jo, turimi duomenys leidžia prognozuoti, kad nemalonių netikėtumų bankų veikloje neturėtų atsirasti.
"Esame įsitikinę, kad tų siurprizų, kurie buvo, jau nebėra", - sakė Lietuvos banko vadovas.
Kalbėdamas apie bankų riziką, V. Vasiliauskas pabrėžė, kad bankų kapitalo pakankamumas yra istorinėse aukštumose - siekdamas 17,6 proc., nustatytą 8 proc. reikalavimą jis viršija daugiau nei dvigubai. Bankų likvidumo rodiklis tuo metu sudaro 41,2 proc. ir yra daugiau kaip 10 proc. punktų didesnis nei reikalaujama.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2014-aisiais verslo subjektams suteiktų paskolų portfelis didės 3 proc., namų ūkiams - 2 proc. Numatomas ir tolesnis indėlių augimas.
"Šiemet staigių pokyčių finansų sektoriuje neprognozuojame, tačiau, be jokios abejonės, vienas didžiausių būsimų iššūkių bankams - euro įvedimas. Siekiant sklandaus perėjimo prie naujos valiutos, būtinas itin kruopštus pasirengimas, kurį bankai jau pradėjo", - sakė V. Vasiliauskas.
Rašyti komentarą