Viskas brangsta, nes turite daugiau pinigų

Žmonės retokai ir ne visi pirks priekabas, puspriekabes, todėl jiems svarbiausia - brangsta ar pinga maistas. Nors Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas ką tik džiūgavo, kad įvedus eurą kainos nedidėjo. Esą euro sulyginimas su kainų augimo baubu yra mistika.

Tarkime, kainų augimo baubas visai nesusietas su euru. Kažkoks savaiminis. Mistinis. Bet už prekes, tarp jų ir už pliušines lėles-baubus, vis vien atsiskaitome eurais. Kainoms kylant, eurų išleidžiame daugiau. Statistikos departamentas teigia, kad pieno produktai pabrango 2,8 proc., paukštiena - 3,7 proc., išskyrus pigusius broilerius bei jų ketvirčius. O įvairūs pagardai pabrango 8,9 proc. Tiesa, atpigo kakava, šokoladas, o aliejus ir riebalai - net 6,6 proc. Bet ką kasdien daugiau vartoja gyventojas. Aliejų, šokoladą ar pieno produktus? Juk aliejus negeriamas stiklinėmis. Šio produkto dalis mūsų kasdieniame racione visai nedidelė. Gal tik keli šaukštai. Tad net ir atpigus riebalams, vartotojai, perkantys mėsos bei pieno produktų, pajunta, kad jų piniginės per greitai tuštėja.

Statistikos departamentas stebėjo, kaip, palyginti su vasariu, kovo mėnesį kito pasirinktų 100 prekių kainos. Tik 28 prekių kainos liko nepakitusios. 35 produktai atpigo, o 37 pabrango. Tad bendra kainų dinamika - arba trypčiojimas vietoje, arba didėjimas.

Kainų kitimą, aišku, paveikia ir sezoniškumas. Ispanijoje prisirpus pomidorams, Lietuvoje 9,8 proc. atpigo pomidorai. Bet, palyginti su vasariu, 24 proc. brangiau mokame už baltagūžius kopūstus, vynuoges (18,4 proc.) ir morkas (17,9 proc.). 7,3 proc. pabrango A-95 benzinas, o suskystintos automobilių dujos atpigo 3,8 proc. Vartotojai taip pat gali pasidžiaugti, kad 0,5 proc. pigiau moka už elektrą. Ir atpigo variklinės transporto priemonės. Tiesa, tai nieko keisto. Juk prekyba automobilių turguose, apmirusi žiemos mėnesiais, dar tik įsisiūbuoja.

Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva pati negalėjo suprasti, kodėl toliau brangsta paslaugos. Mat kovą, palyginti su vasariu, pabrango juoda kava kavinėse, vyriškų batų pakalų pakalimas. Ir net už kebabą, išsinešamą iš kebabinės, tenka mokėti vieną ar kelis procentus brangiau. Faktiškai, jei kovą lyginame su vasariu, neatpigo nė viena paslauga.

Paslaugų teikėjas į tai atsakytų, kad kovas už vasarį ilgesnis. Daugiau reikia mokėti už šildymą, daugiau išdeginama elektros. Be to, batsiuvių profesija jau tampa deficitinė. Tad kodėl daugiau neužsiprašius už prikaltą bato pakalą. Juk vis vien pigiau kainuoja nei naujas batas.

Kad ir kaip būtų, nors Lietuvos banko valdytojas V.Vasiliauskas ir finansų ministras Rimantas Šadžius mato tik euro įvedimo naudą, kainų augimo baubas, atrodo, jiems nepavaldus. Veikia savarankiškai. Jau paveikė paslaugų teikėjus. Ir visus jų paslaugų vartotojus.

„Paslaugų kainos kyla jau porą metų, todėl kad kyla pragyvenimo lygis ir kyla žmonių pajamos. O žmonių pajamų kilimas, viena vertus, - būtinybė mokėti didesnius atlyginimus tiems, kurie paslaugas teikia, ir tai didina paslaugų savikainą.

Antra vertus, tai yra ir mokios paslaugos didėjimas. Tai šie faktoriai ir lemia, kad pastaruosius metus Lietuvoje paslaugų kaina auga pastoviu greičiu apie 2 proc.“, - praeitą savaitę paaiškino finansų ministras R.Šadžius.