Visi suvaromi į bankus. Paskui tampomi už virvučių

Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė atgaivino savo pirmtakės Andriaus Kubiliaus Vyriausybės idėją riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. O civilizuotame Vakarų pasaulyje einama priešinga linkme - elektroninius pinigus po truputį iš rinkos stumia grynieji, nes taip žmonėms ir įmonėms pigiau, jie nebepeni bankų, už kiekvieną elektroninių pinigų pajudinimą imančių didžiulius mokesčius. Negana to, Lietuvoje pradėta propagandos kampanija, esą pinigus bankuose laikyti saugiau nei namie. Ar sekantis žingsnis, suvarius žmones į bankus, nebus toks kaip Vengrijoje - už kiekvieną bankinę operaciją ten mokama ne tik bankams, bet ir valstybei? 

Ribos atsiskaitymus grynaisiais

Senosiose demokratinėse valstybėse elektroninius pinigus iš apyvartos po truputį vėl ėmė stumti grynieji. O pas mus einama priešinga linkme. 2011-aisiais tuometiniai premjeras A. Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė iškėlė idėją, kad reikėtų riboti atsiskaitymus grynaisiais. Įtartiniausia, kad A.Kubilius šį klausimą pirmiausiai ėmė svarstyti ne su visuomene ar su visu verslu, o tik su siaura verslo dalimi - komerciniais bankais. Todėl ekspertai net buvo išreiškę įtarimus, kad būtent iš pastarųjų ir kilo ši idėja ir tik jiems tai būtų naudinga.

A. Butkevičiaus Vyriausybė diskusijas dėl grynųjų ribojimo pratęsė. Vos paskirtas premjeru A. Butkevičius pareiškė, kad riba, nuo kurios toks ribojimas gali būti įvestas, gali būti nustatyta ties 5 tūkst. litų suma.

„Tai viena iš priemonių, kaip mažinti korupciją ir kovoti su šešėline ekonomika. Tikriausiai ir patys pastebite, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse statomos pilaitės, bet deklaruojama, kad yra bedarbiai, deklaruoja, kad pajamos yra labai žemos ir privaloma jiems mokėti įvairiausias išmokas iš valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų. Aš manau, kad yra neteisinga, kai didelėmis sumomis grynaisiais atsiskaitoma už prekes ar tam tikras paslaugas“, - teigė premjeras.

Dvigubas apmokestinimas

Bankai jau ir taip susišluoja milžiniškus pelnus, išgalvodami vis naujus elektroninio mokėjimo kortelių mokesčius. Jų klientai moka ne tik už kiekvieną brūkštelėjimą, bet ir metinį kortelių aptarnavimo mokestį. Masiškai varoma propaganda atsisakyti realių pinigų ir naudotis tik elektronine bankininkyste, nes esą grynuosius gali kas nors pavogti.

Panašiu keliu eita ir Vengrijoje, kur pasiekta, kad vis daugiau žmonių naudotųsi elektronine bankininkyste. Tada sumanyta, kad už bankines operacijas bankų klientai turėtų susimokėti ne tik jiems, bet dar ir valstybei. O prieš porą savaičių Vengrijos Vyriausybė paskelbė, kad imsis naujų taupymo priemonių, nors šalies ūkio ir biudžeto perspektyva gerėja. Bankų atliekamos bet kokios finansinės operacijos bus apmokestinamos nebe 0,2 proc., bet 0,3 proc., o mokestis už piniginius pervedimus padidės nuo 0,3 proc. iki 0,6 proc. Apie tai pranešė šalies ūkio ministras Michailas Varga.

Grasinimus gali įvykdyti

Pirmas panašus žingsnis jau žengtas ir Lietuvoje. Seimas jau pritarė siūlymui 15 proc. tarifu apmokestinti indėlių ir skolos vertybinių popierių palūkanas, kai gautų palūkanų suma viršija 10 tūkst. litų. Toks pat tarifas bus taikomas didesnėms nei 10 tūkst. litų pajamoms (skirtumui tarp pardavimo ir pirkimo kainos), gautoms pardavus vertybinius popierius. Ar kitas žingsnis bus dvigubas bankinių operacijų apmokestinimas, lieka tik spėlioti.

Beje, praėjusį mėnesį A. Butkevičius pareiškė, kad idėja dėl atsiskaitymo grynaisiais Lietuvoje ribojimo vis labiau stumiasi į priekį - Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pavesta pateikti pasiūlymus dėl grynųjų pinigų apyvartos mažinimo priemonių.

Neskaitant to, kad grynųjų pinigų ribojimas naudingas tik bankams, o žmonėms tai tik papildomos išlaidos, elektroninė bankininkystė kritikuotina ir dėl to, kad tai yra dar vienas žmonių sekimo būdas. Juk naudojantis banko kortele galima atsekti bet kokį atsiskaitymą už prekę ar paslaugą.

Į bankų glėbį

Kai kurie ekspertai itin kritiškai vertina bandymą riboti atsiskaitymus grynaisiais. Ekonomistas, bankų analitikas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Valdemaras Katkus mano, kad idėją prastumti bando komerciniai bankai.

„Visai neseniai prasidėjo dar didesnė propaganda, nukreipta prieš grynuosius pinigus. Balandį „Swedbank“, SEB ir „Nordea“ nusprendė Švedijoje nebeatlikti operacijų su grynaisiais pinigais. Iš karto Lietuvoje suaktyvėjo kalbos apie būtinybę užkardyti grynuosius pinigus. Tai gali būti ne sutapimas. Komerciniai bankai nori pritraukti grynuosius pinigus, kurių Lietuvoje yra 11,5 mlrd. litų, į indėlius. Įtikinti saujelę politikų užkardyti grynuosius yra pigiausias bankų išteklių pritraukimo būdas: nėra jokių rinkodaros išlaidų, kitų su tuo susijusių sąnaudų“, - „Respublikai“ sakė V. Katkus.

Mokama ir nemokama sistemos

Jo nuomone, stumti žmones ir verslą į bankus dabar yra pats netinkamiausias metas jau vien todėl, kad po „Snoro“ ir Ūkio banko griūčių pasitikėjimas bankine sistema yra smarkiai kritęs.

„Pavyzdžiui, JAV dabar kaip tik išaugo grynųjų pinigų vartojimas. Ten, beje, tiriama didžiulė byla tarp prekybininkų ir elektroninių kortelių kompanijų, tokių, kaip „Visa“ ar „Eurocard“. Ginčas vyksta dėl milžiniškų įkainių už operacijas kortelėmis. O Lietuvoje dėl įkainių dydžių net diskusijos nevyksta. Be to, į grynuosius pinigus galima žiūrėti kaip į neterminuotą Lietuvos banko obligaciją su nulinėmis palūkanomis. Komercinių bankų elektroninės sąskaitos irgi su nulinėmis palūkanomis, tačiau už jas mokami aptarnavimo mokesčiai, todėl naudojimasis grynaisiais yra pigesnis. Kas visai neseniai atsitiko Vakarų Lietuvoje, kai pasklido gandai apie „Swedbank“ problemas? Žmonės puolė išsigryninti pinigus, kitaip tariant, elektroninius keitė į Lietuvos banko pinigus. Tai rodo, kad jautrumas ir grynųjų poreikis yra didžiulis. O ir žlugus dviem bankams dalies žmonių elektroniniai pinigai „įstrigo“ ir nebuvo galima jais naudotis. Jei žmonės būtų laikę grynuosius, su tokiomis problemomis nebūtų susidūrę. Ir dar vienas dalykas. Kai pinigai mokami iš rankų į rankas, už tai mokėti nereikia. O vos tik pastatomas tarpininkas (turiu omenyje banką) - iškart visos operacijos apmokestinamos“, - pastebėjo ekspertas.

Absurdiškas argumentas

Ekonomisto nuomone, dėl minėtų priežasčių negalima atimti galimybės naudotis valstybiniais pinigais, taupyti juos, kad būtų alternatyva ir konkurencija elektroniniams pinigams.

„O bankams stūmimas į elektroninę erdvę yra itin naudingas. Juk jie nemokamai gautų 11,5 mlrd. litų indėlių pavidalu. Todėl jie ir tikina politikus: suvarykite visus pas mus, o mes padėsime išgaudyti visą šešėlį. Tačiau politikai, kurie tuo tiki, yra naivūs. Juk jeigu iš valstybės grobstomas PVM, tai jis grobstomas pasinaudojus komerciniais bankais, nes PVM mokamas elektroniniais pinigais, Finansų ministerija PVM grąžina elektroniniais pinigais. Todėl teiginys, kad tai sumažins šešėlinę ekonomiką, yra absurdas. Elektroniniai pinigai egzistuoja tik keliolika metų. Taip kaip anksčiau buvo surenkami mokesčiai? Manau, viskas vyksta dėl trijų priežasčių: mokesčių inspektoriai nori pasilengvinti sau darbą, bankai gaus naudos, nes nemokamai gaus papildomų indėlių ir apmokestins juos už įvairias operacijas, o Vyriausybė nesuvokia grynųjų pinigų reikšmės. Kai Lietuvoje tiek daug skurdo, grynieji pinigai yra būdas sutaupyti ir sudaro konkurenciją elektroninei sistemai. Be to, toks taupymo būdas saugesnis, pavyzdžiui, bankų bankrotų atveju“, - vardijo V. Katkus.

Vaikosi pelnų

Ekonomistas pastebėjo, kad Lietuva jau ėmė sekti Vengrijos pavyzdžiu, kur bankines operacijas apmokestino ne tik bankai, bet ir valstybė.

„Juk indėlius Vyriausybė ir Seimas jau apmokestino. Kiek jie eis toliau - sunku prognozuoti, tačiau pirmas žingsnis apmokestinant bankų klientus jau žengtas“, - konstatavo signataras. Pasak ekonomisto, kadangi per krizę sumažėjo bankų pajamos iš paskolų palūkanų, jiems dabar naudingiau kuo daugiau žmonių įtraukti į elektroninę sistemą ir taip pasididinti pelną.

„Įvestas yra kortelės aptarnavimo mokestis, nors pinigai ir taip imami už kiekvieną operaciją. Kai naudojamasi elektroniniais pinigais, kai mes jais keičiamės, tarp mūsų stovi skaičiavimo mašina. Už jos išlaikymą mokame visi mes: kad ji suktųsi, elektrą naudotų, kad inžinieriai ją prižiūrėtų ir t.t. O virš viso šito bankai užsideda ir savo pelno maržas. Jie sprendžia bendrą pelno planą, nes pajamos iš palūkaninio verslo, kuris bankams turėtų būti pagrindinis, sumažėjo. Viskas kompensuojama komisiniais mokesčiais už pervedimus, pavedimus ir panašiai. O pagalvokite, kas bus, jei dar tie 11,5 mlrd. litų grynaisiais pateks į elektroninę sistemą? Kiek milijonų litų papildomai bus surinkta už įvairias operacijas be jokios rizikos? O skolinant, pavyzdžiui, smulkioms įmonėms yra rizika, kad skola nebus sugrąžinta“, - pastebėjo V. Katkus.

Būdas sekti žmones

V. Katkaus teigimu, elektroniniai pinigai yra kritikuotini ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl žmonių teisės į privatumą pažeidimo.

„Saugumo tarnyboms tai yra ypač naudinga, nes visos elektroninės operacijos yra fiksuojamos, o operacijos grynaisiais pinigais - anoniminės. Žmonės, kurie dėl tam tikrų priežasčių nori anonimiškumo, privatumo, visada naudos grynuosius. Tik taip gali apsisaugoti nuo sekimo. Manau, kad riboti grynuosius norima ne tik tam, kad būtų padedama bankams daugiau pinigų susirinkti, ne tik tam, kad tikima, jog bus daugiau pinigų iš šešėlio ištraukta, bet ir todėl, kad elektroninė sistema padidina žmonių sekimą, jų stebėjimo lauką“, - kalbėjo V. Katkus.