Vilniui šilumą brangins terminalas

Šios dujos yra maždaug 16,6 proc. brangesnės nei biržoje ir 35,7 proc. brangesnės nei „Vilniaus energija“ galėtų nusipirkti iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, su kuria sudarė sutartį vasario pradžioje. Tokias išvadas pristatė speciali Vilniaus miesto savivaldybėje sudaryta darbo grupė, išanalizavusi Vilniaus miesto šilumos kainų pagrįstumą ir galimybes jas sumažinti.

Tiesa, darbo grupė sudaryta visai be reikalo. Tai, ką ji išsiaiškino, „Vakaro žinios“ jau paaiškino savo publikacijoje „Jau kovą pajusime terminalo kainą“ (2015 02 13).

Sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“ pasirašė ilgalaikę sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo 2015 metams su valstybine įmone „Lietuvos dujų tiekimas“. „Vilniaus energija“ už sutartyje numatytą 21,009 euro (72,54 lito) už megavatvalandę (be PVM) dujų kainą šį kurą pradėjo pirkti nuo vasario 12-osios. Pagal ilgalaikę sutartį „Vilniaus energijai“ leidžiama įsigyti tik apie 35 proc. per metus reikalingų dujų. Įstatymais numatyta, kad kitą dalį gamtinių dujų bendrovė privalo pirkti iš terminalo.

Biržoje megavatvalandė kainuoja 27 eurus (93,2 lito), o „Litgas“ dujos iš terminalo kainuoja net 33 eurus (113,94 lito). Sausį „Vilniaus energija“ dujas pirko iš biržos ir iš terminalo. Dabar iš biržos nebepirks, todėl 35 proc. poreikio siekianti dujų dalis atpigs 6 eurais (20,7 lito) už kilovatvalandę. Tačiau tą sumažėjimą suris įpareigojimas likusią dujų dalį pirkti iš terminalo. Kadangi iš jo reikės pirkti didesnę dalį, tai šiluma net bus brangesnė nei iki šiol net ir pritaikius „Gazprom“ permokas. Kovo mėnesio šilumos tarifai bus apskaičiuojami pagal sausio mėnesio dujų kainas, o jos buvo 150 litų (43,4 euro) brangesnės nei gruodį. Todėl kovą šildymas visuose miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant dujas, pabrangs.

Mažesnės dujų, perkamų iš „Lietuvos dujų tiekimo“, kainos šilumos tarifuose atsispindės tik nuo balandžio. Kadangi 65 proc. dujų „Vilniaus energija“ pirks iš terminalo, tai sumažėjimas bus tik lyginant su pabrangimu kovą. Šiluma, palyginti su praėjusiais metais, brangs: 6 eurais dalis dujų pigs, dalis 6 eurais brangs. Tačiau brangs didesnė (65 proc.) dalis.

„Suprantama, kad terminalas yra nacionalinio energetinio saugumo objektas, tačiau būtina aiškiai įvardyti, kad didžiausia jo išlaikymo našta tenka vilniečiams, sumokantiems per didelę šilumos energijos kainą“, - sakė darbo grupės narys, energetikos ekonomistas, prof. habil. dr. Vidmantas Jankauskas.

V.Jankauskas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybė beveik neturi jokių galimybių pakeisti situaciją, nes prievolę pirkti dujas iš terminalo nustato valstybės institucijos. Tačiau jis rekomenduoja savivaldybei kelti šį klausimą, kad terminalo išlaikymas būtų padalytas tarp visų Lietuvos gyventojų ar bent jau tarp visų šalies energijos vartotojų.

„Susidarė keista situacija, kad valstybės įpareigojimas „Kauno energijai“ pirkti terminalo dujas, pavyzdžiui, kovo mėnesį bus net 27 kartus mažesnis nei „Vilniaus energijai“, nors „Kauno energija“ per metus parduoda šilumos vartotojams tik 2 kartus mažiau nei „Vilniaus energija“. Maža to, Kaunui leista kovą pirkti mažiau brangių terminalo dujų nei vasarį, o Vilniui priešingai - įpareigota pirkti daugiau brangių terminalo dujų“, - atkreipė dėmesį V.Jankauskas.

Pasak jo, Kaunas labai sumažino dujų suvartojimą, perėjęs prie biokuro, o Vilnius baudžiamas brangiomis terminalo dujomis, nors perėjimą prie biokuro stabdė ne savivaldybė.

V.Jankauskas taip pat akcentavo, jog termofikacinių elektrinių, gaminančių ir šilumą, ir elektrą, nuostolius taip pat didina tai, kad AB „Lesto“ iš jų perka per mažą elektros energijos kiekį. Tačiau šią situaciją - kiek elektros perkama iš termofikacinių elektrinių - taip pat nustato Vyriausybė, savivaldybės neturi reikiamų galių.

Šią darbo grupę Vilniaus miesto savivaldybė sudarė po to, kai prieš savaitę buvo pareikšta, kad „Vilniaus energijai“ net ir susiderėjus dėl mažesnių kainų su „Lietuvos dujų tiekimu“, šilumos energijos kainos sostinėje nemažės.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, 2015 m. vasario mėnesį tarp visų didžiausių Lietuvos miestų brangiausiai už šilumą mokėjo kauniečiai - 6,47 euro centų (22,34 cento) už kilovatvalandę be PVM. Vilniuje šiluma kainavo 6,23 euro centų (21,51 cento) už kilovatvalandę be PVM.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“