Vilkai gerokai pakratys pinigines

Leidimams turi būti svarūs argumentai

Šiuo metu vilkų Lietuvoje yra apie 300. Tačiau kadangi žiema pasitaikė beveik besniegė, vilkus suskaičiuoti buvo sudėtinga. „Pats dalyvavau skaičiuojant vilkus, tačiau koks tikslus jų skaičius, nėra aišku, nes kai sniego nėra arba jis įšalęs, vilkų pėdų nematyti“, - sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Jis tvirtino, kad leidimus vilkams sumedžioti tikrai duos, tačiau tam turi būti svarūs argumentai. Kalbama, jog gali būti leista nušauti apie 60 vilkų.

„Buvo iš Kėdainių rajono, kitų vietų prašymai, kad duotume leidimus sumedžioti tam tikrą skaičių vilkų, o argumentų kodėl nepateikta. Taip niekas nesprendžiama, - sakė ministras. - Esu girdėjęs kalbų, esą gali būti 1000 vilkų, jei taip būtų, iškart tą pajustume. Pasikartosiu, ten, kur esama argumentų, tikrai duosime leidimus sumedžioti vilkus, nėra aklo užsispyrimo. Tačiau visiems vietos turi užtekti.“

Ministras priminė, jog ūkininkams nuostoliai visada padengiami, ar žalą padarytų vilkai, ar stumbrai. Kur kas sudėtingiau tiems žemdirbiams, kurių pasėlius nuniokoja gervių pulkai. K.Trečiokas atkreipė dėmesį, kad dėl gervių nei šaudysi, nei ką - taigi dėl jų daromos žalos taip pat bus ieškoma sprendimų.

Kita vertus, anot aplinkos ministro, ūkininkai neturėtų pamiršti, kad jei pasitaiko sausra, lietus ar žvėrių puldinėjimų, jiems visada skiriamos kompensacijos, nors to kitame versle nėra. „Kai verslininkai patiria nuostolių, jiems atsakoma, jog tokia rinka, tokia konkurencija. Ūkininkai yra pripratę, kad jei patirs nuostolių, jais bus pasirūpinta. Nors puikiai suprantu, koks sunkus žemdirbių darbas“, - kalbėjo ministras.

Pirmi metai, kai ūkininkai taip skundžiasi vilkais

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigė, jog praėjusios savaitės diskusija apie gyvulių apsaugą vien pasikalbėjimu nesibaigė, nutarta kurti darbo grupę, kuri analizuotų, kokią žalą vilkai daro ūkininkams. „Niekas nesirengia vilkų ar lūšių iššaudyti. Pagrindinis klausimas - sureguliuoti vilkų populiaciją ir padėti ūkininkams apsisaugoti nuo vilkų išpuolių, o jei nėra galimybės apsisaugoti - realią žalą apskaičiuoti“, - aiškino ministrė.

Tačiau ūkininkai, norėdami kompensacijų, turi įgyvendinti visas apsaugos priemones. V. Baltraitienės nuomone, apsisaugojimo priemonės, kurias rekomenduoja vilkų saugotojai, labiau saugo pačias avis, kad šios niekur nepabėgtų, nei užkerta kelią vilkams patekti į avių, kitų gyvulių aptvarus. „Matyti nesupratimas, kaip tas žemės ūkis veikia, - kalbėjo ministrė. - Sako, pastatykite pastatą, kur būtų galima avis suvaryti. Juk ūkininkai turi po kelis sklypus skirtingose vietose, kiekviename sklype po pastatą juk nepastatysi.“

V.Baltraitienė akcentavo, jog niekas tiksliai nežino, kiek yra vilkų, kitų žvėrių, tačiau ūkininkai pastebi, kad vilkų jau atsirado Vidurio Lietuvoje, kur anksčiau jų nebūdavo.

Ūkininkams vilkų padaryta žala kompensuojama 100 proc., tačiau, pasak ministrės, ši našta užkrauta savivaldybėms, kurios nuostolius kompensuoja iš savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Savivaldybės nėra patenkintos tokia prievole, nes vilkus saugo valstybė. Todėl svarstoma, jog gali būti kitas kompensavimo mechanizmas. Koks, V.Baltraitienė neskubėjo atskleisti, ji teigė, jog dar anksti apie tai kalbėti: turi būti priimti bendri Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos sprendimai. „Būtų galima žalas atlyginti ir iš ES lėšų, juo labiau kad esame ES įsipareigoję, ateitis parodys“, - sakė ministrė.

Žemės ūkio ministrė tikino, jog šie metai pirmi, kai iš ūkininkų sulaukiama tiek daug prašymų padėti kovoti su vilkais.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per šiuos metus nuo laukinių žvėrių žalos patyrė 109 ūkininkai, iš viso buvo papjauti 328 ūkiniai gyvūnai, iš jų galvijų - 71, avių - 233, ožkų - 24. Šįmet už laukinių žvėrių ūkininkams padarytą žalą skirta 75 tūkst. eurų kompensacijų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“